Sólmyrkvinn 3. október 1986


eftir Žorstein Sęmundsson
 

Žaš mun hafa veriš ķ desember 1984 sem ég fékk fyrst įhuga į žessum myrkva. Ég var žį byrjašur aš vinna aš śtreikningum fyrir Almanak Hįskólans 1986 og sį strax aš žessi myrkvi yrši lķklega mesti myrkvi hér į landi sķšan 1954. Hinn 30. jśnķ žaš įr varš sól almyrkvuš syšst į landinu. Beltiš sem myrkvinn nįši til var 150 km į breidd sbr. myndirnar hér fyrir nešan sem sżna umfjöllun almanaksins um myrkvann. Umsjónarmenn almanaksins į žessum tķma voru prófessorarnir Trausti Einarsson stjörnufręšingur og Leifur Įsgeirsson stęršfręšingur. Žaš er umhugsunarefni hvķlķkt verk žaš hefur veriš fyrir žį aš reikna śt feril myrkvans įn žess aš

hafa reiknivél af nokkru tagi.

 

 

 

Ķ vęntanlegum myrkva įriš 1986 yrši beltiš miklu mjórra, og žaš yrši reyndar į mörkunum aš sól myrkvašist alveg. Litlu myndi muna aš skuggi tunglsins fęri fram hjį jöršinni įn žess aš snerta hana, en ef hann gerši žaš yrši žaš į svęšinu milli Ķslands og Gręnlands. Myrkvinn myndi verša nįlęgt sólsetri, og žar sem ferillinn lęgi langt frį landi yrši helst unnt į aš sjį hann śr flugvél. Ég ręddi viš Stefįn bróšur minn, sem var atvinnuflugmašur, um möguleika į aš fljśga inn į myrkvasvęšiš ķ flugvél sem hann įtti, en žaš var Cessna 310, tveggja hreyfla. Sś vél var ekki meš žrżstibśnaši svo aš fyrirsjįanlegt var aš viš yršum aš hafa sśrefni mešferšis til aš komast yfir hęstu skż. En snemma įrs 1986 festi Stefįn įsamt öšrum kaup į lķtilli žotu af geršinni Cessna Citation II.  Fórum viš žį aš leggja į rįšin um sólmyrkvaferš meš žeirri vél. Kostnašarins vegna var ęskilegt aš fį fleiri til aš taka žįtt ķ žessu ęvintżri. Žotan gat tekiš įtta faržega auk tveggja flugmanna. Įętlašur kostnašur var 20 žśsund krónur ($500 į žįverandi gengi) į mann. Fljótlega kom ķ ljós aš įhugi var į mįlinu bęši hérlendis og erlendis. Morgunblašiš vildi senda ljósmyndara og Sjónvarpiš sömuleišis. Bandarķkjamašur aš nafni John Beattie hafši samband viš mig sķmleišis og pantaši sęti fyrir sig og žrjį samlanda sķna, hjónin John og Mary Goodman og dr. Glenn Schneider. Sį sķšastnefndi var ungur stjörnufręšingur. Žetta fólk tilheyrši žeim sérstęša hópi sem eyšir mestöllum frķtķma sķnum og peningum ķ aš eltast viš sólmyrkva. Hvert žeirra hafši séš frį nķu upp ķ žrettįn almyrkva vķšs vegar um heim. Sjįlfur hafši ég ašeins séš einn slķkan (1954), en žaš nęgši til aš koma mér ķ skilning um hvers vegna menn sękjast svo mjög eftir žvķ aš sjį žetta nįttśrufyrirbęri, žvķ aš žaš er svo sannarlega óvišjafnanlegt. Hafa ber ķ huga aš engir tveir myrkvar eru eins, žvķ aš kóróna sólar er afar breytileg śtlits og svonefndir sólstrókar einnig, en hvorugt sést meš berum augum nema sól sé almyrkvuš. Įriš 1986 voru sólblettir ķ lįgmarki. Žį nęr kórónan oft lengst śt frį sól ķ grennd viš mišbaug sólar og myndar eins konar vęngi eins og sjį mį į žessari fallegu mynd sem slóvakķski stjörnufręšingurinn Vojtech Rušin tók į Indlandi įriš 1995:



Žessi mynd minnir mjög į myrkvann sem sįst hér į landi įriš 1954, nema hvaš raušir sólstrókar eru ekki eins įberandi og žeir voru žį.


Sólmyrkvar greinast ķ fjögur afbrigši: almyrkva (0,6 į įri aš mešaltali), hringmyrkva (0,8 į įri), deildarmyrkva (0,8 į įri) og blandaša myrkva (0,1 į įri). Meš blöndušum myrkva er įtt viš myrkva sem sést sem almyrkvi sums stašar į jöršinni en hringmyrkvi annars stašar. Sólmyrkvinn 1986 var einstakur aš žvķ leyti aš hann var į mörkum almyrkva og hringmyrkva. Ein af einkennisstęršum sólmyrkva nefnist gamma  (tįknuš meš grķska bókstafnum γ), en žaš er minnsta fjarlęgš įss tunglskuggans frį mišju jaršar, reiknaš ķ jaršgeislum. Ef gamma er nįlęgt 1 er į mörkum žess aš almyrkvi sjįist. Ķ myrkvanum 1986 var gamma 0,993.

 

Spįm bar ekki fyllilega saman um žaš hve lengi myrkvinn 1986 myndi sjįst sem almyrkvi frį besta staš, en žaš yrši lķklega örstutt, fįeinar sekśndur eša sekśndubrot. Myrkvakeilan įtti aš snerta jöršina milli Ķslands og Gręnlands og ferill myrkvans aš liggja ķ sveig frį noršri til sušurs. Mešfylgjandi teikning sżnir jöršina séš frį sól. Beina samfellda strikiš sem nįnast snertir jöršina tįknar mišlķnu myrkvans, en brotna lķnan tįknar jašar žess svęšis žar sem sól yrši myrkvuš aš hluta til (deildarmyrkvi). Žaš svęši nįši yfir mestalla Noršur-Amerķku.
 

 

Viš śtreikninga notaši ég eigiš forrit, samiš ķ forritunarmįlinu Basic, upphaflega fyrir lófatölvu (Sharp PC-1261). Viš forritunina notaši ég  reikniašferšir sem lżst er ķ bókinni "Canon of Solar Eclipses" eftir Hermann Mucke og Jean Meeus (1983). Teikningin hér aš ofan er śr žvķ riti. Ég hafši um įrabil įtt bréfaskipti viš Meeus, sem er heimsžekktur reiknimeistari į sviši stjörnuhnitafręši, og fengiš hjį honum upplżsingar um stjörnumyrkva fyrir almanakiš. Ķ fyrstu notaši ég myrkvastušla (svonefnda Besselsstušla) śr bók Muckes og Meeusar, en įkvaš sķšar aš styšjast viš stušla sem birtir voru ķ bresk-bandarķska stjörnualmanakinu Astronomical Almanac. Įstęšan var sś aš stjörnualmanakiš hafši nżrri upplżsingar um brautargöngu tunglsins. Samkvęmt žeim var tungliš tališ noršar en įšur um 0,48 bogasekśndur (1/4000 af žvermįli tungls). Žessi smįvęgilega breyting olli 7 km fęrslu į reiknušum skugga mišaš viš sólarhęš į stašnum (6,5 grįšur) og vęntanlega flughęš (40000 fet, 12190 m), sem sżnir hvaš nįkvęmni skipti miklu mįli viš śtreikning žessa myrkva. Nęst įkvaš ég aš gera leišréttingu vegna mismunar į sżndarmišju og žyngdarmišju tunglsins, sem stjörnualmanakiš gerši ekki. Samkvęmt upplżsingum frį Meeusi įtti sś leišrétting aš nema 0,6 bogasekśndum ķ žį įtt aš sżndarmišjan yrši sunnan viš žyngdarmišjuna. Mér taldist svo til aš žetta myndi flytja braut myrkvans um 8 km til vesturs. Žar sem sól yrši svo lįgt į lofti gat ljósbrot ķ andrśmsloftinu skipt mįli žvķ aš žaš myndi sveigja myrkvakeiluna merkjanlega nišur į viš. Ég fór ķ saumana į žessu atriši og fann aš viš sjįvarmįl myndi žetta hafa veruleg įhrif og svara til 300 m lękkunar į endapunkti skuggans og 2 km hlišrunar į ferlinum, en ķ 12 km hęš nęmi lękkunin ašeins 20 metrum og įhrifin žvķ óveruleg. Tķmalengd myrkvans yrši innan viš eina sekśndu og breidd skuggabeltisins ašeins 10 km samkvęmt mķnum reikningi. Allar žessar leišréttingar voru žó smįvęgilegar mišaš viš žau įhrif sem žaš hafši aš vera svo hįtt yfir jöršu. Ferill myrkvans ķ 12 km hęš reyndist liggja 100 km vestar en ferillinn viš sjįvarmįl. Ķ Astronomical Almanac var reiknaš meš stęrra mešalžvermįli tungls en ég hafši gert, sem gaf  lengri myrkvatķma (3 sekśndur) og meiri ferilbreidd (37 km).

 

Ķ septemberhefti tķmaritsins Sky & Telescope birtist grein um myrkvann eftir Edward Brooks vešurfręšing og žekktan įhugamann um sólmyrkva. Brooks hafši haft samband viš Fred Espenak stjarnešlisfręšing viš Goddard geimferšastöšina ķ Bandarķkjunum, en Espenak hafši sérhęft sig ķ śtreikningum myrkva. Ķ greininni var hįmarkiš tķmasett kl. 19:06, sem var ķ samręmi viš mķna nišurstöšu, en stašsetningin var 23 km vestar. Samkvęmt Espenak įtti tungliš aš vera almyrkvaš ķ 3,5 sekśndur. Meš žvķ aš fljśga ķ sömu įtt og myrkvinn mętti lengja tķmann um 12/3 sekśndu ef flogiš vęri meš hrašanum 700 mķlur į klukkustund (1130 km/klst). [Fįar flugvélar fara svo hratt, svo aš žetta var nokkur bjartsżni.] Hraši tunglskuggans ķ žessum myrkva var um 3400 km/klst. mišaš viš jörš. Brooks komst aš žeirri nišurstöšu aš žaš vęri varla ómaksins vert aš gera rįšstafanir til aš sjį žennan örstutta myrkva į svo óhentugum staš, en hugsanlega yrši einhver faržegažota į žessari leiš į réttum tķma. Ef svo fęri, myndu faržegarnir njóta žeirra sérréttinda aš sjį myrkvann, einir jaršarbśa. Grein Brooks fylgir hér meš. Žar er m.a. sżndur sį mikli munur sem er į ferli myrkvans viš 40000 feta hęš og ferlinum viš sjįvarmįl. (Smelliš į litlu myndina til aš sjį alla greinina.)

 

 

Eftir aš hafa séš žessa grein talaši ég viš Espenak ķ sķma og fékk hjį honum nįnari vitneskju. Hann sagšist hafa notaš eigin Besselsstušla og reiknaš meš leišréttingunni 0,6" vegna frįviks sżndarmišju tungls frį žyngdarmišju. Einnig sagšist hann tekiš ljósbrotiš ķ andrśmsloftinu meš ķ reikninginn. Hann var ķ fyrstu mjög viss ķ sinni sök, en žegar leiš į samtališ višurkenndi hann aš hugsanlega hefši veriš betra aš nota stušla Astronomical Almanac. Seinna sendi hann mér śtreikning byggšan į žeim stušlum, og af žvķ dreg ég žį įlyktun aš įhrif ljósbrotsins ķ śtreikningum hans hafi leitt til žess aš brautin fęršist 3 km til vesturs.

 

Žį hafši ég einnig samband viš Meeus, svo og viš myrkvasérfręšinginn Alan Fiala hjį almanaksskrifstofunni ķ Washington, en Fiala var įbyrgur fyrir myrkvaśtreikningum stjörnualmanaksins. Hvorugur vildi taka afstöšu til žess hvort sól yrši almyrkvuš ķ žetta skipti. Ķ markatilviki eins og žessu skiptir mįli aš tunglröndin er óregluleg vegna fjalla og dala, og nemur óreglan 3-5 bogasekśndum frį mišgildi tunglrandarinnar. Frį Espenak fékk ég teikningu žar sem fram kom hvernig lķklegt vęri aš tunglröndin myndi lķta śt ķ myrkvanum. Hlišstęša teikningu fékk ég frį Fiala eftir myrkvann.

 

Žegar Bandarķkjamennirnir voru komnir hingaš til lands settumst viš į rökstóla og bįrum saman bękur okkar. Glenn Schneider sżndi okkur eigin śtreikninga sem hann sagši byggša į bók Muellers (Ivan I. Mueller: Spherical and Practical Astronomy, 1969). Nišurstöšur Schneiders voru lķkar mķnum, en žó var smįvęgilegur munur. Eftir ķtarlega umręšu var įkvešiš aš treysta į mķna śtreikninga. Öllum var žó ljóst aš engin vissa var fyrir žvķ aš myrkvinn yrši algjör vegna ójafna į tunglröndinni.

 

Eftirfarandi śtreikningar mišušust viš flughęšina 40000 fet (12190 m) og flughrašann 350 hnśta (650 km/klst.). Ekki var reiknaš meš tķma ķ klifur, en hann hefši mįtt įętla um 5 mķnśtur.

 

Myrkvi   Breidd     Lengd   Komutķmi      Tķmi        Brottför   

 (UT)         N             V        h   m  s        frį Rvk      frį Rvk

1903       60°47'     39°16'   18:49:59       1h 29      17:21

1904       60°15'     39°20'   18:55:29       1h 32m        17:23

1905       59°44'     39°19'   19:00:49       1h 35m        17:26

1906       59°14'     39°14'   19:06:00       1h 38m        17:28

1907       58°45'     39°05'   19:11:00       1h 40m        17:31

1908       58°17'     38°51'

1909       57°49'     38°34'

 

Ķ töflunni er sżnt hvar myrkvinn įtti aš vera staddur meš mķnśtu millibili frį kl. 19:03 til kl. 19:09. Myrkvinn įtti aš vera mestur kl. 19:06, og viš vildum stefna aš žvķ aš vera komnir į réttan staš į žeim tķma, 1060 km frį Reykjavķk. Žaš hefšum viš getaš meš žvķ aš leggja af staš kl. 17:28 og fara beinustu leiš, en skynsamlegra žótti aš fara fyrr af staš, stefna inn į vęntanlega braut myrkvans noršan  viš staš "1906", hringsóla žar ef žörf krefši, en fylgja sķšan brautinni og lįta myrkvann nį okkur viš "1906". Ef eitthvaš fęri śrskeišis myndi myrkvinn nį okkur ašeins fyrr eša ašeins seinna. Til aš męta hugsanlegum mótvindi var įkvešiš aš flżta flugtakinu.

 

Fyrir flugiš bęttust ķ för žeir Ragnar Axelsson blašaljósmyndari frį Morgunblašinu og Pįll Reynisson sjónvarpstökumašur. Ašstošarflugmašur var Įgśst Arnbjörnsson. Alls voru žvķ nķu manns um borš, og er ekki vitaš til žess aš fleiri hafi séš žennan sólmyrkva. Mun žaš vera einstakt ķ myrkvasögunni.
 

 

Žessar myndir tók ég į Reykjavķkurflugvelli įšur en lagt var af staš. Į efri myndinni sést Ragnar Axelsson munda ljósmyndavélina.




Flugtakiš var kl. 16:43. Flugvélin klifraši svo bratt aš okkur faržegunum fannst sem viš vęrum ķ eldflaug. Eftir flugtak var hringsólaš yfir Reykjavķk ķ  stutta stund. Stefįn sagšist vera aš stilla leišsögutękin sem voru tvenns konar: Loran C og Omega, en žau kerfi voru fyrirennarar GPS. Meš Loran įtti aš vera hęgt aš stašsetja vélina meš innan viš hįlfs kķlómetra nįkvęmni.  Omega kerfiš var ekki eins nįkvęmt en nįši til allra staša į jöršu, sem Loran gerši ekki.

 

Eftir hringsóliš var stefnan tekin til sušvesturs, ķ sólarįtt.  Klukkan 18:54 beygši vélin til sušurs inn į myrkvabrautina. Myrkvinn nįši flugvélinni svo kl. 19:05:19. Žį nįši myrkvinn hįmarki samkvęmt tķmamęlingu Glenns Schneider sem studdist viš śtvarpsmerki frį tķmamerkjastöšinni WWV. Žį var flugvélin stödd nęstum žvķ mitt į milli punkta "1905" og "1906", um 30 km noršan viš "1906".  Frįvikiš frį upphaflegri įętlun stafaši af žvķ aš flughrašinn var minni en reiknaš var meš. Stefįn hafši tališ okkur vera į undan įętlun og dregiš af. Hitastig ķ flughęš var mķnus 60 stig eins og bśist hafši veriš viš eftir upplżsingum Vešurstofu. Rśšur hélaši, og Pįll Reynisson, sem sat viš dyr vélarinnar, fann fyrir kulda.

 

 

Um 20 mķnśtur fyrir myrkvann var kominn sérkennilegur blęr į skżin. Rétt fyrir myrkvann sįum viš aš himinninn var oršinn mjög dökkur į bak viš okkur og skżin fyrir nešan undarlega grįleit. Mjög fallegir litir sįust į himni śt viš sjóndeildarhring. Sjį mįtti tunglskuggann į skżjunum fyrir nešan okkur. Sumir töldu sig sjį hvernig hann fęršist yfir okkur, en sjįlfur get ég ekki fullyrt žaš. Sólin sżndist hęrra į lofti en ég hafši bśist viš, og munaši žar um flughęšina sem olli žvķ aš sjóndeildarhringurinn lękkaši talsvert frį lįréttu. Sįst žaš mjög greinilega. Fręšilega séš įtti žessi lękkun sjóndeildarhrings aš nema 3,3 grįšum.


Žaš fór eins og okkur hafši grunaš aš sól myrkvašist ekki fullkomlega, heldur sįust ljósgeislar (svonefndar Bailysperlur) į nokkrum stöšum viš tunglröndina. Rautt lithvolfiš sįst kringum tunglröndina og ķ nokkrar sekśndur sįst sólkórónan talsvert śt frį sól. Žetta var žvķ hin fegursta sżn.  Viš höfšum lįnaš ljósmyndurunum dökkar filmur til aš deyfa sólarljósiš fyrir og eftir myrkvann. Žegar myrkvinn var mestur var ekki žörf į aš deyfa ljósiš og Ragnar Axelsson nįši įgętum myndum. Sjónvarpsmašurinn, Pįll Reynisson,  gleymdi hins vegar aš fjarlęgja dökku filmuna. Ég hafši fyllstu samśš meš honum, žvķ aš žetta hafši komiš fyrir mig sjįlfan ķ myrkvanum 1954. Bandarķkjamennirnir tóku fjölda mynda, en sögšu eftir į aš engin žeirra hefši veriš verulega skörp, annaš hvort vegna titrings frį flugvélinni eša vegna žess aš rśšur flugvélarinnar hefšu valdiš bjögun. Sjįlfur tók ég engar myndir. Ķ myrkvanum 1954 hafši ég eytt of miklum tķma ķ myndatökur sem ekki heppnušust allt of vel, og ég hafši heitiš sjįlfum mér žvķ aš njóta śtsżnisins betur viš nęsta myrkva ef fęri gęfist. John Beattie tók öll samtöl ķ flugvélinni upp į segulband frį žvķ klukkan 18:45 og fékk ég afrit af žvķ. Į bandinu heyrast menn deila um žaš hvaš eigi aš kalla žennan myrkva, sem hvorki var almyrkvi né hringmyrkvi. Hér heyrast fįeinar mķnśtur af upptökunni nįlęgt hįmyrkvanum.  (Žaš getur tekiš nokkurn tķma aš sękja skrįna.)

 

 

Žessa mynd tók Ragnar Axelsson žegar myrkvinn var mestur. Myndin sżnir vel "demantshringinn" sem svo er kallašur meš perlum Bailys. Rauši liturinn stafar frį lithvolfi sólar, en kórónan er of dauf til aš sjįst. Myndin er tekin meš 300 mm linsu į Kodacolor 100 filmu. Ragnar tók myndir meš 5 sekśndna millibili.

 

 

Feršalangar fagna fallegri myrkvasżn. Į myndinni sjįst, tališ frį vinstri: John Goodman, Mary Goodman, John Beattie, Glenn Schneider og Žorsteinn Sęmundsson. Ragnar Axelsson tók myndina.

 

Žar sem myrkvann bar upp į fréttatķma rķkisśtvarpsins hafši ég veriš bešinn um aš lżsa myrkvanum fyrir hlustendum. Žaš gerši ég strax eftir aš myrkvanum lauk, en vegna fjarlęgšar varš aš nota stuttbylgjusamband og žaš reyndist ekki sérlega gott.

 

Aš myrkvanum loknum var stefnan tekin til Narsarsuak į Gręnlandi ķ 450 km fjarlęgš. Žar lentum viš kl. 20:12 og var eldsneyti  bętt į vélina.
 

 

Stefįn viš stżriš į leiš til Narsarsuak. (Mynd Ž.S.)

 

Eldsneyti tekiš ķ Narsarsuak (Mynd Ž.S.)
 

Flugtak frį Narsarsuak var kl. 20:50, skömmu eftir sólarlag žar, og lending ķ Reykjavķk kl. 22:58, hįlfri annarri stund eftir dagsetur. Vegalengdin frį Narsarsuak er 1240 km. Alls nam flugiš 2700 km. Klukkustund eftir heimkomuna var kvikmynd Pįls Reynissonar sjónvarpaš, og Morgunblašiš birti frétt meš myndum Ragnars Axelssonar daginn eftir.

 

Ķ Narsarsuak kom upp óvęnt vandamįl žegar greiša įtti fyrir eldsneytiš. Flugvallarmenn vildu ašeins taka viš dönskum krónum eša American Express greišslukortum. Sem betur fer var einn Bandarķkjamannanna, John Goodman, meš kort frį American Express og gat komiš okkur til bjargar. Aš öšrum kosti hefšum viš sennilega veriš kyrrsettir į Gręnlandi! En John skemmti sér viš žį tilhugsun hvaš hann gęti sagt žegar reikningurinn kęmi. "Hvaš ķ ósköpunum er žetta sem žiš eruš aš skuldfęra į mig? Žotueldsneyti į Gręnlandi?!"

 

Eftir myrkvann hafši ég samband viš Alan Fiala. Hann sendi mér teikninguna sem hér sést:
 

 

Teikningin sżnir myrkvun sólar kl. 19:05 og aftur kl. 19:06 frį sjónarmiši athuganda sem hefši fylgt skugganum eftir og alltaf veriš ķ mišju hans. Reglulega hringlķnan tįknar sólina, en óreglulega lķnan tunglröndina žar sem hęš fjalla og dala hefur veriš stórlega żkt. Ķ dökku svęšunum nęr sólin aš skķna gegnum dali eša fjallaskörš.

 

Ég bar žessa mynd saman viš sams konar teikningu sem ég hafši fengiš hjį Fred Espenak įšur en feršin var farin. Teikningarnar voru svipašar en žó ekki alveg eins, enda reiknašar śt frį mismunandi forsendum. Bįšar gįfu žó bżsna góša hugmynd um žaš hvar į tunglröndinni myndi örla fyrir sól.  Žvķ mišur hef ég ekki varšveitt teikningu Espenaks, en ég hef ašra sem hann sendi mér žremur mįnušum seinna og birti hana hér.

Žessi teikning mišast viš athugunarstaš į jöršu nišri, um 100 km austan viš fluglķnuna. Viš samanburš į teikningunum og mynd Ragnars Axelssonar ber aš hafa ķ huga aš teikningarnar snśa ekki eins og ljósmyndin. Žaš sem snżr upp į ljósmyndinni  er merkt Zenith į teikningu Espenaks, 28° til vinstri frį noršri.

 

Ķ bréfi til Fiala 23. nóvember 1986 segi ég aš rįša megi af mynd Ragnars Axelssonar aš tungliš hafi veriš hįlfri til einnar bogasekśndu of hįtt frį okkur séš. Žetta gęti bent til žess aš viš hefšum veriš ašeins vestan viš mišlķnu myrkvans. Žaš voru lķka fyrstu višbrögš okkar žegar viš horfšum į myrkvann, aš viš vęrum of vestarlega. Žrjįr skżringar koma til greina og gętu veriš samverkandi. Ķ fyrsta lagi gęti einhverju hafa skakkaš ķ śtreikningi į ferli myrkvans žótt fyllstu nįkvęmni vęri gętt. Ķ öšru lagi er ekki vķst aš Lorantękiš hafi sżnt eins rétta stašarįkvöršun og viš héldum. Viš vorum ekki į besta svęši meš tilliti til Loranstöšva (http://en.wikipedia.org/wiki/Loran-C).

Žrišja įstęšan gęti veriš sś aš flughęšin hafi veriš minni en reiknaš var meš. Žegar hęš er męld eftir loftžrżstingi žarf aš įętla hver žrżstingur er viš sjįvarmįl, en um žaš rķkti talsverš óvissa ķ žessu tilviki. Ašrar skekkjur ķ hęšarmęli koma einnig til greina. 

 

Ķ bréfinu til Fiala segi ég aš mér sżnist stušlar Astronomical Almanac įn ljósbrotsleišréttingar gefa betri nišurstöšu en stušlar Espenaks. En Astronomical Almanac hafi ofmetiš breidd myrkvabeltisins og tķmalengd myrkvans.


Žess mį geta, aš į vefsetri Espenaks kemur fram aš hann hefur endurreiknaš žennan myrkva. Nś reiknast honum hįmarkiš kl. 19:05:20,6, svo til nįkvęmlega į žeim tķma žegar myrkvinn var mestur hjį okkur.

 

Spyrja mį hvort hugsanlegt sé aš tungl hafi almyrkvast einhvers stašar ķ nįmunda viš okkur, en viš misst af almyrkvanum. Žessu veršur aš svara neitandi. Allt bendir til žess myrkvinn hafi hvergi sést sem almyrkvi. Ljósmyndirnar sem teknar voru styšja spįr Espenaks og Fiala um žaš hvar ljósgeislar myndu sjįst viš tunglröndina, og aš myrkvinn yrši ekki alger. Teikningar Fiala sżna ekki merkjanlegan mun į śtliti myrkvans séš frį stöšumišunum tveimur, "19:05" og "19:06".

 

Loks mętti spyrja hvort mögulegt sé aš fleiri hafi oršiš vitni aš žessum óvenjulega myrkva. Žegar viš vorum aš nįlgast myrkvaferilinn sįst til lķtillar eins hreyfils flugvélar langt fyrir nešan okkur. Hafi žetta veriš menn ķ myrkvaleit, fara engar sögur af žvķ, enda voru žeir nešan viš hįskżjahulu sem var nokkuš samfelld alla leišina. Eins hreyfils vélar fį yfirleitt ekki heimild til flugs svo langt frį landi nema um ferjuflug sé aš ręša.

 

Eftir myrkvann sendi Fred Espenak mér afrit af grein sem hann hafši sent ritstjóra tķmaritsins Sky & Telescope ķ maķ 1986 žar sem hann lżsti fyrstu śtreikningum sķnum. Sś grein var aldrei birt, sennilega vegna žess aš ólķklegt žótti aš nokkur myndi sjį žennan myrkva. Ķ greininni spįir Espenak žvķ aš ferill hringmyrkvans viš hįmark verši 2,4 km aš breidd, en vegna žess hve tunglröndin sé óregluleg muni myrkvinn ekki verša alger, heldur perlum skreyttur hringmyrkvi ("beaded annular") og sjįst muni ķ ljóshvolf sólar į sex stöšum viš röndina. Žetta verši afar skrautlegur myrkvi, mun tilkomumeiri en myrkvinn 30. maķ 1984 sem margir hafi oršiš vitni aš.

 

Segja mį aš žessi fyrsta spį Espenaks hafi reynst bżsna nęrri lagi hvaš varšar įsżnd myrkvans. 

 

Nokkru eftir flugiš ritaši Glenn Schneider frįsögn sem birtist ķ tķmaritinu Sky & Telescope (smelliš į myndina):

 

 

Schneider hefur lķka sett lżsingu į myrkvafluginu į  vefsķšu sķna:

    
 http://nicmosis.as.arizona.edu:8000/ECLIPSE_WEB/ECLIPSE_86/ECLIPSE_86.html


Ķ janśar 2010 birti Ragnar Axelsson grein ķ Morgunblašinu žar sem hann rifjaši upp myrkvaflugiš (smelliš į myndina til aš lesa textann):


 

 

(English version)
 

12. aprķl 2015. Sķšast breytt 21. 6. 2016 

 


Almanak Hįskólans