Loftsteinar

eftir Žorstein Sęmundsson

Inngangsorš

Stofninn ķ žessari samantekt var erindi sem höfundur flutti hjį Stjörnuskošunarfélagi Seltjarnarness įriš 1993. Talsvert efni hefur sķšan tķnst til. Viš efnisöflun hefur ašallega veriš stušst viš greinar ķ bókum og tķmaritum. Nś oršiš geta menn aflaš margvķslegra upplżsinga um žetta efni į Veraldarvefnum. Rétt er žó aš hafa ķ huga aš óvissa rķkir um margt sem snertir loftsteina, og žvķ er naušsynlegt aš rżna vel ķ heimildir.

Söguleg upprifjun

Frįsagnir af loftsteinum og halastjörnum er aš finna ķ fornum ritum. Žęr elstu eru frį Austurlöndum fjęr, Kķna, Japan og Kóreu, mörgum öldum fyrir Krists burš. Grķski heimspekingurinn Aristóteles sem uppi var į 4. öld f. Kr. greindi frį žvķ, aš įriš 467 f.Kr. aš nśgildandi tķmatali hefši loftsteinn į stęrš viš vagnhlass falliš ķ Žrakķu, vestan Hellespontus (Dardanellasunds). Aristóteles var ekki trśašur į aš steinar gętu falliš af himnum ofan nema žeir hefšu įšur lyfst frį jöršu ķ miklu hvassvišri. Erlenda heitiš į loftsteini, meteor, er komiš śr grķsku og merkir fyrirbęri sem er ķ andrśmsloftinu, en tilheyrir ekki stjörnuhimninum. Segja mį aš ķslenska heitiš, loftsteinn, hafi svipaša merkingu. Žótt flestir fylgdu kenningu Aristotelesar, sem hann setti fram riti sķnu Meteorologica, voru žeir til sem įlitu aš loftsteinar vęru lengra aš komnir. Sś skošun fékk ekki haldbęran rökstušning fyrr en Englendingnum Edmond Halley tókst įriš 1676 aš reikna śt hraša loftsteins meš samanburši į athugunum frį fleiri en einum staš. Halley komst aš žeirri nišurstöšu aš hrašinn vęri margfalt meiri en hraši hluta vegna snśnings jaršar, og hann velti žvķ fyrir sér hvort brautarhraši jaršarinnar um sólu kęmi žarna viš sögu. Sķšar reiknaši Halley śt hęš loftsteins frį jöršu eftir athugunum sjónarvotta. Śtkoman var 80 kķlómetrar, sem Halley taldi ósennilegt žvķ aš lofthjśpur jaršar gęti ekki nįš svo hįtt.

Žżski ešlisfręšingurinn Ernst Chladni ritaši grein įriš 1794 žar sem hann fjallaši um jįrnsteina sem fundist höfšu ķ Sķberķu og vķšar. Dró hann žį įlyktun aš žessir steinar hlytu aš hafa komiš utan śr geimnum. Žótt fįir yršu til aš trśa žessu ķ fyrstu, nįši hugmyndin smįm saman fylgi. Fyrsta skipulagša tilraunin til aš męla hęš loftsteina var framkvęmd af tveimur žżskum nįmsmönnum, Brandes og Benzenberg įriš 1798. Žeir  fengu mešalhęšina 90 km.

Nokkur fręg dęmi eru um loftsteina sem falliš hafa į jörš. Įriš 1803 rigndi žśsundum steina į 30 ferkķlómetra svęši umhverfis bęinn Laigle (nś L'Aigle), 140 km frį Parķs. Franski vķsindamašurinn Jean-Baptiste Biot, sem sendur var į stašinn, komst aš žeirri nišurstöšu aš steinarnir hlytu aš vera utan śr geimnum. Hann fann žó ekkert til stušnings žeirri kenningu sem hann og fleiri höfšu ašhyllst, aš loftsteinar vęru upprunnir ķ eldgosum į tunglinu. Aš žeir kęmu lengra aš var ekki almennt višurkennt fyrr en seint į 19. öld eftir aš menn höfšu uppgötvaš aš skęšadrķfur loftsteina tengdust halastjörnum.

Myndin sżnir stęrš svęšisins sem loftsteinarnir viš Laigle féllu į, ķ samanburši viš mišborg  Lundśna (City).

Įriš 1868 féllu į aš giska hundraš žśsund loftsteinabrot viš Pultusk ķ Póllandi, į svęši sem var mun minna en žaš sem varš fyrir loftsteinum viš Laigle.

 
Geysilegar drķfur loftsteina - stjörnuhröp - sįust ķ nóvember įrin 1799, 1833 og 1866. Stjörnuhröpin virtust stefna frį ljónsmerkinu (Leo) į himni og hlutu žvķ nafniš Leonķtar. Franski stjörnufręšingurinn Le Verrier, sį hinn sami og tókst aš stašsetja reikistjörnuna Neptśnus, reiknaši śt brautina sem Leonķtarnir fylgja um sól.  Reyndist hśn falla saman viš braut halastjörnunnar Tempel-Tuttle (1866 I) sem gengur um sól į 33 įrum. Le Verrier įleit aš loftsteinadrķfan myndi vera ung, žvķ aš steinarnir myndu ella hafa dreifst um alla braut halastjörnunnar vegna truflana frį reikistjörnunum og valda jöfnum, įrlegum drķfum ķ staš hįmarks į 33 įra fresti. Žetta hįmark hefur ekki alltaf skilaš sér, en gerši žaš sķšast um aldamótin 2000. Mešfylgjandi mynd af drķfunni 1833 var teiknuš eftir frįsögn sjónarvotts. Teiknarinn var Svisslendingur, Karl Jaustlin.
Žegar loftsteinadrķfa gengur yfir viršast stjörnuhröpin stefna frį įkvešum staš į himninum. Steinarnir koma allir śr sömu įtt og feršast samsķša. Sjónarhorniš ręšur žvķ aš athugandanum sżnist žeir dreifast ķ allar įttir, en žaš er skynvilla. 
Af žekktum loftsteinadrķfum eru Kvašrantķtar, sem sjįst ķ byrjun janśar, sś eina sem ekki hefur tekist aš tengja viš braut halastjörnu meš öruggri vissu. Hugsanlegt er aš viškomandi halastjarna hafi sundrast alveg eša skiliš eftir sig smįstirni sem leif. Eitt slķkt fylgir nįnast sömu brautinni og Kvašrantķtarnir. Žegar sólin hitar halastjörnukjarna gufar ķs ķ kjarnanum upp, og smįagnir losna og dreifast eftir brautinni.

Ryk og smįsteinar dreifast frį halastjörnum śt ķ geiminn. Myndin til vinstri er af halastjörnunni Mrkos sem sįst įriš 1957. Myndin hér fyrir ofan er af kjarna halastjörnu Halleys, séš frį geimflauginni Giotto įriš 1986.

Ljósmyndun loftsteina ķ rannsóknarskyni hófst įriš 1886 meš uppsetningu myndavéla ķ Prag og Dresden. Į seinni įrum hefur stundum veriš komiš upp neti myndavéla til aš fylgjast meš björtum loftsteinum og leitast viš aš finna žį sem falla til jaršar.

Ašfall efnis til jaršar

Venjulega sjįst  fįein stjörnuhröp į klukkustund, en ķ drķfum getur fjöldinn margfaldast. Aš degi til er unnt aš fylgjast meš stjörnuhröpum ķ ratsjį žvķ aš žau skilja eftir sig skammvinna, rafaša slóš ķ hįloftunum. Ratsjįrmęlingar sem hófust eftir seinni heimstyrjöld hafa aukiš grķšarlega viš žekkingu manna į brautum loftsteina. Meš žeim er hęgt aš greina feril loftsteina sem eru innan viš millimetra ķ žvermįl.

Loftsteinar koma oftast ķ ljós viš 80-120 km hęš og hverfa ķ 60-90 km hęš. Svonefnd silfurskż sem sjįst nįlęgt 80 km hęš eru talin mynduš śr hrķmušu loftsteinaryki.

 

Myndin sżnir silfurskż eftir loftstein sem sįst frį Ķslandi ķ įgśst 1976. Fleiri myndir eru hér:

http://www.almanak.hi.is/viga76.html

Einstaka loftsteinn sést nišur ķ 20 km hęš eša svo. Steinarnir komast lengst nišur ef žeir fara hęgt,  koma inn nęrri lįréttu, eru massamiklir og ešlisžungir.  Hraši loftsteina žegar žeir koma inn ķ lofthjśp jaršar er frį 11 km/s upp ķ 72 km/s eša svo. Žessi hrašamörk mišast annars vegar viš fallhraša steins sem hefur svo til engan upphafshraša mišaš viš jörš, en hins vegar stein sem nįlgast sól śr óendanlegri fjarlęgš og mętir jöršinni śr žeirri įtt sem hśn sjįlf hreyfist ķ. Steinar hafa męlst į heldur meiri hraša en 72 km/s, sem merkir aš braut žeirra hefur veriš gleišbogabraut, ž.e. ekki lokuš braut um sólina. Žetta sannar aš vķsu ekki aš žessir steinar hafi komiš utan śr geimnum handan sólkerfisins. Hugsanlegt er aš žeir hafi dreifst frį halastjörnum og viš žaš fengiš lausnarhraša frį sólkerfinu.  Nżlegar męlingar viršast žó sżna aš steinar meš yfirhraša komi einkum śr įkvešnum įttum mišaš viš fastastjörnurnar, sem bendir til žess aš uppruni žeirra kunni aš vera utan sólkerfisins.

Žaš er tiltölulega aušvelt aš įkvarša brautir žeirra loftsteina sem valda loftsteinadrķfum. Hver drķfa er bundin viš tilteknar dagsetningar sem segja til um žaš hvar jöršin mętir drķfunni į įrgöngu sinni um sólina. Geislapunktur drķfunnar segir svo til um stefnuna sem steinarnir koma śr. Öšru mįli gegnir um staka lofsteina žótt bjartir séu sem birtast óvęnt į himni. Žaš er ašeins ķ tiltölulega fįum tilvikum sem tekist hefur aš įkvarša brautir žessara steina. En oftar en ekki tengjast žeir brautum žekktra  smįstirna fremur en halastjarna.   

Heimildum ber illa saman um žaš hve mikiš magn loftsteinaefnis falli į jöršina į degi hverjum.  Žegar į allt er litiš viršast hundraš tonn ekki ólķkleg tala. Flestir telja aš mest af efninu sé mjög smįgert -  ryk og agnir į stęrš viš sandkorn - en ašrir hafa fęrt rök fyrir žvķ aš meira berist meš stórum loftsteinum. Mišaš viš 100 tonn į dag tęki į aš giska 50 milljón įr aš mynda 1-mm žykkt lag yfir jöršina alla. Flestir loftsteinar eru svo smįir aš žeir brenna upp og eyšast ķ gufuhvolfinu. Tališ er aš smįgeršasta rykiš myndi ekki stjörnuhröp heldur svķfi til jaršar. Žetta ryk fylgi jöršinni į braut sinni og hafi žvķ tiltölulega lķtinn ašfallshraša. Myndin sżnir smįgert loftsteinaryk. Kvaršinn efst til hęgri er l mm aš lengd.

Hversu stór steinn žarf aš vera til žess aš brot śr honum nįi til jaršar er mjög umdeilt. Įgiskanir nį frį steinum į stęrš viš fótbolta upp ķ steina yfir 20 metra ķ žvermįl. Stórir steinar, upp ķ nokkur tonn, brotna yfirleitt į leišinni nišur, nema žeir séu śr jįrni. Brotin lenda į jöršu meš hraša sem er ašeins 100 m/s eša svo (300-400 km/klst.). Vegna loftmótstöšunnar missa steinarnir mesta hrašann og falla sķšasta spölinn eins og žeim hefši veriš fleygt śr flugvél. Žeir eru žį hęttir aš glóa og eru ķ mesta lagi volgir viškomu žegar žeir nį til jaršar. Dęmi eru um aš nżfallnir steinar hafi veriš hrķmašir af  kulda. Steinar yfir 10 tonn lenda meš meiri hraša, įn žess žó aš glóa ķ lendingu, og žeir allra stęrstu lįta gufuhvolfiš ekki hindra för sķna. Steinar sem eru margir metrar ķ žvermįl komast alla leiš til jaršar įn žess aš verulega dragi śr feršinni og mynda stóra gķga.

Ešliseiginleikar loftsteina

Žeir loftsteinar sem fundist hafa į jöršu nišri greinast ķ stórum drįttum ķ flokka sem hér segir:

1) Bergsteinar. Žeir eru 94% allra loftsteina. Žeir skiptast ķ tvo undirflokka:

  
(a) Grjónsteinar (kondrķtar) eru um 86% af heildinni. Grjónur eru silķkatkślur, sennilega myndašar viš upphaf sólkerfisins og hafa ekki ummyndast sķšan. Ešlisžyngd grjónsteina er frį 2,1 til 3,7, en mešalgildiš er 3,3. Ķ sumum žeirra, svonefndum kolefnisgrjónsteinum, er allt aš 2% kolefni og um 10% vatn. Žeir eru léttastir grjónsteina; ešlisžyngdin er aš mešaltali 2,2.  Kolefnisgrjónsteinar bera ķ sér mörg žau efni sem žarf til lķfs į jöršu, t.d. amķnósżrur, en žęr hafa žó ašra ljóseiginleika en žęr jaršnesku og bera ekki vott um myndun lķfs utan jaršar.
   (b)
Grjónleysingjar (akondrķtar) eru um 8% af heildinni. Žeir lķkjast jaršbergi eins og basalti. Ešlisžyngd žeirra er nįlęgt 3,0.

2) Jįrnsteinar. Um 5% loftsteina eru jįrnsteinar, nįnar tiltekiš nikuljįrnsteinar: 90% jįrn og 9% nikull. Ešlisžyngd žessara steina er į bilinu 7,5-8. Jįrnsteinarnir eru tiltölulega aušfundnir vegna śtlitsins, žvķ aš žeir skera sig śr öšru grjóti. Žyngsti loftsteinn sem fundist hefur er jįrnsteinn. Hann vegur um 60 tonn og er ķ SV-Afrķku (viš Hoba West, sjį mynd nešar).

3) Milligeršarsteinar. Um 1% loftsteina eru af milligerš jįrn- og bergsteina. Ešlisžyngd žeirra er um 4,5.

Žessi hlutföll flokkanna segja ekkert um ešli žeirra steina sem nį ekki til jaršar. Samkvęmt śtreikningum viršist ešlisžyngd steina ķ Persķtadrķfunni, til dęmis, vera mun lęgri en žęr tölur sem aš ofan greinir, eša um 0,6. Ķ svonefndum rykboltum er tališ aš ešlisžyngdin sé ašeins 0,05.  Tķmaritiš Sky & Telescope, októberhefti 1966, greindi frį męlingum į örsmįum loftsteinum meš örmęlivog (mķkróvog). Nęmni vogarinnar var 10-10 g. Einn Persķtanna reyndist vega 5-10-7 g og hafa ešlisžyngdina 7,7.  Nokkrir  Geminķtar höfšu ešlisžyngd frį 2,0 til 2,6.

Heildarfjöldi loftsteina sem fundist hafa er yfir 30 žśsund. Nęr allir eru taldir vera śr smįstirnabeltinu milli brauta Mars og Jśpķters, og eftir įhrifum geimgeisla aš dęma hafa žeir veriš į sveimi ķ geimnum allt frį hundraš žśsund įrum upp ķ hundraš milljón įr. Bergsteinarnir hafa yfirleitt veriš skemur į ferš en milligeršarsteinar og hafa ef til vill myndast viš innbyršis įrekstra smįstirna. Elstu agnir ķ loftsteinum eru  nęr 4,6 milljarša įra gamlar og eru žvķ jafngamlir sólkerfinu. Ķ tķmaritinu Astronomy & Geophysics, desemberhefti 2003, segir aš af žeim loftsteinum sem fundist hafi séu nęr 30 örugglega frį tunglinu og 37 frį Mars. Žessir steinar hafa vęntanlega slöngvast śt ķ geiminn viš meiri hįttar įrekstra einhvern tķma ķ fortķšinni. Nokkrir loftsteinar viršast hafa komiš frį smįstirninu Vestu og bera vott um eldvirkni snemma į žróunarferli smįstirnisins.

Loftsteinar hafa aldrei fundist į Ķslandi. Įstęšan mun vera sś aš žeir eru yfirleitt dökkir aš lit og stinga ekki ķ stśf viš ķslenskt berg. Įriš 1961 var sagt ķ fréttum frį steini sem įtti aš hafa lent į sķldartunnu į Siglufirši. Steinn žessi var 2 cm ķ žvermįl. Hann var sendur til rannsóknar, en reyndist ekki vera loftsteinn heldur  bręšingur śr jaršnesku grjóti og ryši.

Stęrš og birta loftsteina

Oft er spurt um stęrš įberandi loftsteina, svonefndra vķgahnatta (e. fireballs, bolides), sem vekja athygli almennings. Slķkri spurningu er erfitt aš svara. Flestir vķgahnettir brenna upp įn žess aš brot śr žeim nįi til jaršar, og margt bendir til aš žeir séu oft mjög lausir ķ sér,  jafnvel eins konar rykboltar, og ólķkir žeim loftsteinum sem fundist hafa į jöršu nišri. Birtan ętti aš vera ķ réttu hlutfalli viš massann en vaxa meš hrašanum ķ žrišja veldi (aš minnsta kosti) svo aš ekki er beint samband milli massa loftsteins og birtunnar sem hann ber. Samanburšur heimilda bendir til žess aš birta dęmigeršs loftsteins gęti fylgt formślunni

                                            M = 27-2,5 ∙ log (m ∙ v3)

žar sem M er birta loftsteinsins ķ višmišunarstöšu (beint yfir athuganda ķ 100 km hęš), m er massinn ķ kg og v hrašinn ķ m/s. Tķu gramma steinn gęti samkvęmt formślunni gefiš birtu į viš Jśpķter eša jafnvel Venus. Ef hrašinn vęri 40 km/s myndi hreyfiorka žessa litla steins vera į viš 15 fólksbķla į 100 km hraša. Slķkur steinn gęti veriš um 2 cm ķ žvermįl. Til aš loftsteinn lżsi eins og fullt tungl žyrfti um 100 kg samkvęmt formślunni (mišaš viš hrašann 40 km/s). Sį gęti veriš allt aš 1/2 m ķ žvermįl, en žaš fer vitaskuld eftir ešlisžyngdinni. Birta loftsteina fer lķka eftir žvķ hvar į himninum žeir sjįst. Ef žeir eru beint uppi yfir athugandanum eru žeir aš jafnaši nęr og žvķ bjartari en ef žeir sjįst lįgt į lofti.

 
Mįlverk sem sżnir fall loftsteins viš Molina de Segura į Spįni įriš 1856. Žetta mun vera stęrsti loftsteinn sem sést hefur falla žar ķ landi. Hann vóg 112 kg.

Stjörnuhröp eru fjórum sinnum algengari aš morgni en aš kvöldi vegna žess aš žį koma steinarnir framan aš jöršinni į brautargöngu hennar um sólina, falla meš meiri hraša og verša bjartari.

Varasamir smįsteinar

Geimagnir (mķkrómeteorķtar) kallast steinar innan viš 0,1 mm ķ žvermįl. Žęr komast óskemmdar gegnum gufuhvolfiš žvķ aš žęr geisla hitanum svo hratt frį sér aš žęr brenna ekki upp. Stęrri steinar sjįst sem stjörnuhröp; žeir björtustu eru kallašir vķgahnettir eins og fyrr segir. Žess var įšur getiš aš brautir stakra loftsteina benda til žess aš žeir komi tķšast śr smįstirnabeltinu. Žaš kemur žvķ į óvart aš męlingar śr geimflaugum leiša ķ ljós aš geimagnir eru ekki miklu fleiri ķ smįstirnabeltinu en annars stašar.

Įrekstur geimfars viš örsmįan geimstein getur valdiš miklu tjóni. Tökum sem dęmi stein sem er 1 mm ķ žvermįl og hefur sömu ešlisžyngd og vatn (1,0). Massi žessa steinkorns vęri minni en žśsundasti hluti śr grammi. En ef hrašinn vęri 70 km/sek (sem svarar til hraša steina ķ Leonķtadrķfunni) myndi orka žessa litla korns jafngilda orku 1 kg steins sem fęri meš hrašanum 180 km į klukkustund. Dęmi eru um aš loftsteinar hafi valdiš skemmdum į geimflaug, gervitungli eša Alžjóšlegu geimstöšinni. Sem stendur hafa menn žó meiri įhyggjur af sķfjölgandi brotum śr manngeršum hlutum ("geimrusli")  sem eru į braut um jöršu.

Žyngd og orka stórra loftsteina

Loftsteinar męta jörš meš hrašanum 11-72 km/sek eins og fyrr segir. Mešalhrašinn er um 20 km/s. Munurinn į mesta og minnsta hraša svarar til fertugfalds munar ķ orku.

Hér eru nokkrar tölur um žyngd og orku loftsteina eftir žvermįli. Mišaš er viš hrašann 20 km/s og bergstein meš ešlisžyngd 3,3.

1 m  ķ žvermįl - 2 tonn aš žyngd - 80 tonn af TNT
10 m  ķ žvermįl - 2000 tonn aš žyngd - 80 kķlótonn af TNT
100 m ķ žvermįl - 2 milljón tonn aš žyngd - 80 megatonn af TNT

Loftsteinninn sem fannst viš Hoba West ķ SV-Afrķku (nś Namibķu) įriš 1920. Hann vegur um 60 tonn og er stęrsti loftsteinn sem vitaš er um. Myndin er frį įrinu 1929, tekin įšur en steinninn var grafinn upp og hafšur til sżnis (sjį nęstu mynd)
Hoba West loftsteinninn sem nś er til sżnis  į upprunalegum fundarstaš
Ahnighito loftsteinninn sem fannst į Noršur-Gręnlandi įriš 1894 og gengur nęst Hoba West steininum aš stęrš, 34 tonn aš žyngd. Nafniš er śr mįli Inśķta og merkir "tjaldiš"
Gobi loftsteinninn, sį žrišji stęrsti ķ heimi. Féll ķ Gobi eyšimörkinni ķ Kķna į forsögulegum tķma. Hann vegur um 33 tonn.
Willamette steinninn, kenndur viš dal ķ Oregonfylki. Hann vegur 14 tonn og er stęrsti loftsteinn sem fundist hefur ķ Bandarķkjunum. Hann hefur lķklega falliš Kanadamegin viš landamęrin en flust sušur  meš jöklum. Myndin er gömul. Nś fį safngestir ekki lengur aš snerta steininn.

Fjöldi vķgahnatta

Skiptar skošanir eru um žaš hve margir vķgahnettir blossa upp daglega yfir jöršinni allri. Fyrrum var tališ aš žeir skiptu hundrušum, en nś hallast menn aš žvķ aš talan gęti veriš mun hęrri. Er žaš vegna ljósmynda frį gervitunglum sem hafa sżnt mun fleiri blossa en bśist var viš. Sumir vķgahnettir fylgja loftsteinadrķfum. Tališ er aš nokkrir tugir steina nįi til jaršar į degi hverjum, en fįir į stöšum žar sem lķklegt er aš žeir finnist, og margir lenda aš sjįlfsögšu ķ sę. Ķ heildina hafa tugžśsundir loftsteina fundist. Eru žį  talin sem einn steinn mörg brot śr sama loftsteini.

Žaš fer mjög eftir ešliseiginleikum loftsteins, stefnu hans og hraša hvort eitthvaš af honum nęr til jaršar. Tališ er aš steinar undir 50-70 cm žvermįls eyšist venjulega ķ efri loftlögum. Steinar sem eru nokkrir metrar ķ žvermįl geta sprungiš hįtt ķ lofti įn žess aš valda tjóni.

Risasteinar

Mjög stórir loftsteinar hafa lent į jöršinni į forsögulegum tķma, en vešrun hefur mįš śt ummerki eftir žį aš mestu leyti. Fręgastur mun vera steinn sem lenti į Yukatan skaga ķ Mexķkó fyrir 65 milljón įrum og įtti hugsanlega žįtt ķ aš śtrżma risaešlunum. Gķgurinn sem hann skildi eftir sig og kenndur er viš bęinn Chicxulub, var um 180 km ķ žvermįl og 20 km į dżpt, en śtlķnur hans hafa mįšst meš tķmanum. Til aš mynda slķkan gķg hefši žurft sprengiorku į bilinu 100-1000 teratonn (1 teratonn = milljón megatonn). Lķklegt er aš steinninn sem žarna féll hafi veriš a.m.k.10 km ķ žvermįl. Hugsanlega var žetta kjarni śr halastjörnu. Įreksturinn hefur lķklega valdiš10 km hįrri flóšbylgju. Ķ 1500 km fjarlęgš myndi slķk bylgja enn vera 500 metra hį. Annar įrekstur, enn stęrri, kann aš hafa įtt sér staš fyrir 250 milljón įrum, ķ lok Perm tķmabilsins.

Hugmyndir bandarķska listamannsins Donalds Davis um žaš hvernig įrekstur risasteins viš jöršu gęti litiš śt. Myndir hans hafa m.a. birst ķ tķmaritinu Sky & Telescope.


Fręgur er Barringer gķgurinn ķ Arizona ķ Bandarķkjunum (sjį myndina hér fyrir ofan). Sį gķgur hefur varšveist betur en flestir ašrir og dregur aš sér feršamenn. Hann er um 1200 metrar ķ žvermįl og myndašist viš fall jįrnsteins fyrir 50 žśsund įrum. Nęststęrsti gķgur eftir loftstein sem greinilega sést er Wolfs Creek gķgurinn ķ Įstralķu. Hann er 900 metrar ķ žvermįl og 300 žśsund įra gamall. Mynd af honum er hér fyrir nešan. 

Stęrsti gķgur ķ Bandarķkjunum eftir loftstein fannst įriš 1996. Hann er nįlęgt Norfolk (Chesapeake Bay) og er 90 km ķ žvermįl. Aldur hans er 35 milljón įr.  Annar minni gķgur frį sama tķma er noršar į ströndinni nęrri Atlantic City. Hann er um 20 km ķ žvermįl. Ķ Kanada er gķgur 26 km ķ žvermįl. Um 130 loftsteinagķgar eru žekktir um alla jörš. Į jöršinni eru fornir gķgar eftir loftsteina oftast óglöggir vegna vešrunar. Öšru mįli gegnir um gķga sem oršiš hafa til viš įrekstra į ašra himinhnetti žar sem vešrunar gętir lķtt eša ekki. Žetta sést vel į myndunum hér fyrir nešan.


 

Mynd af tunglinu, tekin śr tunglfarimu Apolló 8. Stóri gķgurinn er 50 km ķ žvermįl




Mynd af reikistjörnunni Merkśrķusi, tekin śr geimflauginni Messenger



 
Mynd śr geimfarinu Mars Express sem sżnir tvo 50 km breiša gķga į reikistjörnunni Mars

Menn hafa reynt aš meta tķšni og įhrif loftsteina eftir stęrš žeirra, en hraši og efnasamsetning skiptir lķka miklu mįli. Eftirfarandi tafla gefur hugmynd um nišurstöšurnar, en hafa ber ķ huga aš óvissan er mikil.

Žvermįl   Tķšni          Orka             Gķgur         Afleišingar 
30 km      109 įr        109 Mt.       300 km      Nęr algjör śtrżming lķfs
10 km       l08 įr        108 Mt.       200 km       Stórfelld eyšing lķfs
1 km        106 įr        105 Mt.        10 km       Ógn viš sišmenningu
100 m      104 įr        100 Mt.          1 km      Eyšing į svęši af hérašsstęrš
20 m       100 įr          1  Mt.        200 m       Eyšing į svęši af borgarstęrš

Samkvęmt žessu ęttu lķkurnar į steini sem gęti ógnaš sišmenningunni vera 1:15000 į 70 įra mannsęvi. Żmsir įlķta hęttuna jafnvel meiri en žetta.

Śtreikningar benda til žess aš steinn sem vęri 200 metrar ķ žvermįl og lenti ķ djśpu hafi į hrašanum 50 km/s myndi valda gusu sem risi ķ 35 km hęš į 40 sekśndum. Flóšbylgjan myndi vera yfir 100 metra hį žegar hśn nęši til meginlandanna nokkrum klukkustundum sķšar. Flóšbylgjur eru ein mesta hęttan af įrekstrum loftsteina viš jörš. Steinn sem vęri nokkrir metrar ķ žvermįl gęti valdiš fljóšbylgju į viš mestu jaršskjįlfta. Hraša bylgjunnar svipar til hraša faržegaflugvélar.

Sennilegt er aš nokkur žśsund smįstirni sem eru 1 km ķ žvermįl eša stęrri gangi eftir brautum sem skera braut jaršar um sólu. Ašeins 150 slķk eru žekkt. Giskaš er į aš minni smįstirni, frį 1 km nišur ķ 100 metra ķ žvermįl, skipti hundrušum žśsunda, en menn žekkja svo til engin žeirra žvķ aš erfitt er aš finna geimsteina af žessari stęrš.

Tunguska steinninn

Loftsteinninn sem féll nįlęgt įnni Tunguska ķ Sķberķu hinn 30. jśnķ 1908 er įn efa stęrsti loftsteinn sem falliš hefur į sögulegum tķma. Hann hefur valdiš vķsindamönnum miklum heilabrotum, og fjölmargar greinar hafa veriš skrifašar um hann. Honum er lżst žannig aš hann hafi veriš nęrri žvķ eins bjartur og sólin, en nęsta vitni sem vitaš er um var ķ 110 km fjarlęgš. Sprengingin kom fram į jaršskjįlftamęlum um alla Asķu og Evrópu, og loftžrżstibylgjan fór tvisvar umhverfis jöršina, aš žvķ er męlitęki sżndu. Rśšur brotnušu ķ 80 km fjarlęgš. Fimm žśsund ferkķlómetrar skóglendis gjöreyddust (80 milljón tré).
Žetta var į mjög afskekktum staš, og žrettįn įr lišu žar til vķsindaleg rannsókn fór fram. Mešfylgjandi mynd mun vera tekin ķ fyrsta leišangrinum sem komst į stašinn. Leišangursstjóri var Leonid Kulik.

Fallin tré bįru merki um mikinn hita. Žrjįr eša fjórar drunur heyršust allt upp ķ 1000 km fjarlęgš. Silfurskż myndušust nįlęgt 85 km hęš og afarfögur skrautlżsing ("dögun ķ myrkri") sįst į himni  ķ fjarlęgum löndum eins og Spįni og Skandinavķu. Engin loftsteinabrot fundust viš fyrstu leit, en sķšar fundust örsmįar mįlm- og glerkślur, brot śr millimetra ķ žvermįl. Um tķma var tališ aš kjarni lķtillar halastjörnu hefši lent į jöršinni, en nś hallast menn aš žvķ aš žarna hafi smįstirni veriš į ferš. Steinninn viršist hafa haldist ķ heilu lagi nišur ķ 8,5 km hęš. Af eyšileggingunni sem hann olli hafa menn dregiš žį įlyktun aš sprengiorkan hafi veriš a.m.k. 10 megatonn, jafnvel allt aš 40 Mt. Um stęršina  rķkir mikil óvissa. Įgiskanir um žvermįl steinsins eru breytilegar frį 30 upp ķ 80 metra og įętlašur massi frį 50 žśsund tonnum upp ķ milljónir tonna. Séu hęrri tölurnar nęrri lagi veršur illskiljanlegt aš svo lķtiš af efninu hafi skilaš sér til jaršar. Svo viršist sem stórir steinar geti haldiš feršinni nęr óhindraš žar til gufuhvolfiš myndar eins konar vegg og tvķstrar žeim. Lķklegt er aš Tunguska steinninn hafi veriš bergsteinn, žvķ aš jįrnsteinn hefši įreišanlega nįš til jaršar.

Af öšrum tilgįtum mį nefna žį hugmynd  aš halastjarna hafi fariš gegnum lofthjśp jaršar og śt śr honum aftur. Leifarnar séu nś smįstirniš 2005NB56 sem er 170 m ķ žvermįl og gengur um sól į 769 dögum. Lķtiš brot af halastjörnunni hafi sprungiš ķ 5-10 km hęš. (Tķmaritiš Spaceflight, októberhefti 2009.)

 Loks mį geta um žį kenningu aš žetta hafi alls ekki veriš loftsteinn heldur gassprenging (metangas), en fįir ašhyllast žį skošun. 

Tališ er aš sundurlaus halastjörnubrot (ķs) geti sprungiš marga tugi kķlómetra yfir jöršu įn žess aš valda nokkrum skaša. Gervitungl bandarķska hersins hafa  aš sögn séš fjölda slķkra sprenginga undanfarna įratugi. (Tķmaritiš Skeptical Inquirer, 2004.)

Sķšari tķma frįsagnir af loftsteinum

Loftsteinn sem féll ķ Austur-Sķberķu 12. febrśar 1947 var geysibjartur aš sögn sjónarvotta. Jįrnsteinum rigndi yfir margra ferkķlómetra svęši. Steinarnir voru allt upp ķ 50 kg aš žyngd. Gķgar upp ķ 40 m ķ žvermįl myndušust, og tré fuku um koll į stóru svęši.

Įriš 1965 sįst mikill vķgahnöttur yfir S-Englandi og steinum rigndi yfir bęinn Barwell. Vķgahnettinum var lżst žannig aš hann hefši veriš bjartur sem sól. Samtals fundust 50 kg af steinum. Einn žeirra lenti į hśsi.

Hinn 3. janśar 1970 lenti loftsteinn nįlęgt Lost City, smįbyggš ķ Oklahoma ķ Bandarķkjunum. Žetta var fyrsti loftsteinn sem fannst į jöršu eftir ljósmyndum sem teknar voru af fallinu, og eitt af örfįum dęmum um žaš aš unnt hafi veriš aš reikna śt braut steins eftir aš hann féll. Ljósmyndirnar voru teknar meš myndavélum sem Smithson stjarnešlisfręšistöšin starfrękti frį 1962 til 1975 ķ žeim tilgangi aš leita uppi loftsteina. Ašeins tókst aš finna žennan eina stein af öllum žeim sem fram komu į myndunum, og var įlyktaš aš hinir hefšu eyšst ķ hįloftunum. Steinninn kom inn ķ gufuhvolf jaršar į hrašanum 14 km/s og sįst fyrst ķ 86 km hęš. Žegar hann hvarf  var hann kominn nišur ķ 19,5 km hęš og hrašinn var žį  ašeins 3,5 km/s.  Bįšar tölurnar (hęš og hraši) voru lįgmarksmet į žeim  tķma Stęrsti steinninn sem fannst var 10 kg, en samanlagšur massi brotanna var 17 kg. Birtustig vķgahnattarins var -12, nęstum eins og birta fullt tungls. Drunur heyršust langar leišir. Steinninn fylgdi braut sem lį śt fyrir braut reikistjörnunnar Mars. Upphaflegur massi var įętlašur 100-500 kg.

Um sextķu dęmi eru žekkt į sķšustu 200 įrum um aš loftsteinar hafi lent į hśsum. Tveir žessara steina lentu ķ sama žorpinu ķ Bandarķkjunum (Wethersfield ķ Connecticut) meš ellefu įra millibili (1971 og 1982). Seinni loftsteinninn sįst sem bjartur vķgahnöttur, og fannst 3 kg brot śr honum.


 

Loftsteinn sem kenndur er viš Grand Teton žjóšgaršinn ķ Bandarķkjunum (žar sem žessi ljósmynd var tekin) sįst fara yfir Bandarķkin og Kanada aš degi til hinn 10. įgśst 1972. Žaš sérstęša viš žann loftstein var aš hann  komst nišur ķ 58 kķlómetra hęš en fór sķšan aftur śt śr gufuhvolfinu. Hann sįst fara 1500 kķlómetra leiš į 100 sekśndum og drunur heyršust mišsvęšis į žeirri leiš. Hraši steinsins var 15 km/s, en brautarhraši hans utan jaršar reiknašist 35 km/s. Steinninn var margfalt bjartari en fullt tungl og hefur sennilega veriš tugir metra ķ žvermįl.
 

Hinn 31. įgśst 1992 lenti loftsteinn örfįa metra frį tveimur drengjum ķ bęnum Noblesville ķ Indķana ķ Bandarķkjunum. Steinninn var volgur viškomu. Hann var um 10 cm aš lengd. Svipuš atvik hafa gerst a.m.k. tuttugu sinnum į sķšustu 100 įrum.

Ķ október 1992 lenti 10 kg loftsteinn į bķl ķ New York fylki ķ Bandarķkjunum og stórskemmdi hann. Sį loftsteinn sįst sem vķgahnöttur frį stóru svęši, og er tališ aš mörg fleiri steinabrot kunni aš hafa lent į jöršu, en séu ófundin.

 

Ekkert öruggt dęmi finnst um žaš aš mašur hafi lįtiš lķfiš af völdum loftsteins žótt stundum hafi legiš nęrri og fólk slasast. Lķklegt er aš einhverjir hafi farist žegar Tunguska steinninn féll, en stašurinn var svo afskekktur aš frįsagnir eru óljósar. Ein sagan segir aš  hreindżrahiršir ķ 30 km fjarlęgš hafi slasast og lįtist af sįrum sķnum. Hinn 20. maķ įriš 1900 féll loftsteinn nįlęgt Umeå ķ Svķžjóš. Slasašur mašur fannst 50 metra frį stašnum, og lést hann tveimur dögum sķšar, hugsanlega af völdum steinsins. (Heimild: "Listening to Meteors" eftir Ludwik Liszka, aprķl 2008). Įriš 1954 varš kona ķ Alabama ķ Bandarķkjunum  fyrir loftsteini sem kom gegnum žakiš į hśsi og meiddi hana illa į handlegg og fęti. Nokkrar frįsagnir eru af žvķ aš loftsteinn hafi drepiš hśsdżr, en sjaldan hefur tekist aš fį žaš örugglega stašfest.

Einn stęrsti loftsteinn sķšari įra féll ķ Turkmenistan 20. jśnķ 1998 (Sky&Telescope, des. 1998). Hann vóg 830 kg, var 80 cm aš lengd, og er žrišji stęrsti loftsteinn śr berggrżti sem fundist hefur. Hann sįst sem vķgahnöttur aš degi til og myndaši gķg sem var 6 metrar ķ žvermįl og 4 m į dżpt. Žaš telst óvenjulegt, žvķ aš flestir žekktir gķgar eru eftir jįrnsteina.

Geysibjartur vķgahnöttur sįst ķ Kanada 18. janśar įriš 2000, og brot śr honum féllu į ķsilagt vatn. Įętlašur žungi hans (utan jaršar) var 200 tonn. Žessi steinn var af grjónagerš (kondrķt).

New Scientist 2. febrśar 2008 sagši frį loftsteini sem féll ķ Perś įriš 2007 og skildi eftir sig gķg, tveggja metra djśpan og 13 metra ķ žvermįl. Įętlaš er aš steinninn hafi veriš milli 0,5 og 2 m ķ žvermįl og af grjónagerš. Įšur var tališ óhugsandi aš svo litlir grjónsteinar nęšu til jaršar. 

Hinn 7. október 2008 féll loftsteinn ķ Nśbķueyšimörkinni ķ Sśdan. Žetta var ķ fyrsta skipti sem loftsteinn sįst įšur en hann rakst į jöršina. Finnandinn var Bandarķkjamašurinn Richard Kowalski sem vann viš rannsóknir meš sjónauka į  Lemmonfjalli ķ Arizona. Steinninn sįst 20 klukkustundum įšur en hann féll til jaršar. Į žeim stutta tķma tókst stjörnufręšingum og įhugamönnum aš ljósmynda hann mörg hundruš sinnum. Įętlaš žvermįl steinsins var 2-5 metrar. Ekki er vitaš um neinn sem sį blossann nįlęgt stašnum žar sem hann féll, en blossinn kom fram į mynd evrópska gervitungslins Meteosat og sįst śr flugvél ķ 1400 km fjarlęgš. Į vefmyndavél sįst hvernig hann lżsti upp jörš ķ 700 km fjarlęgš.. Mynd nįšist af slóšinni sem lżst var upp af sól. Nokkur kg af brotum fundust į svęšinu, og reyndust žau vera af sjaldgęfri bergtegund (śreķlķt). Steinninn kom śr vestri undir 19° horni į litlum hraša (13 km/s). Įętluš sprengiorka var 1-2 kķlótonn af TNT, metiš eftir lįgtķšnihljóšbylgjum sem fram komu į męlum ķ Kenķa.  Ķ tķmariti Breska stjörnufręšifélagsins (hér eftir skammstafaš JBAA), októberhefti 2009, segir aš fjölmišlar hafi veitt žessu takmarkaša athygli žvķ aš žeir hafi veriš svo uppteknir af hruni ķslensku bankanna! Myndin hér fyrir nešan sżnir brot śr steininum.

Annaš dęmi var loftsteinn sem féll 2. janśar 2014. Frį honum er sagt ķ sama tķmariti (JBAA). Finnandinn var hinn sami og įšur, Richard Kowalski ķ Arizona. Į myndum sem hann tók 1. janśar sįst smįstirni sem fékk nafniš 2014 AA. Žį varš jafnframt ljóst aš smįstirni žetta myndi hafa rekist į jöršina sjö stundum įšur en myndirnar voru skošašar. Tališ er aš steinninn hafi komiš inn ķ gufuhvolfiš yfir ķ Atlantshafi um 3000 km austur af Karakas ķ Venesśela. Hann hefur lķklega veriš 1-3 m ķ žvermįl og hefur sennilega sundrast hįtt yfir jöršu. Engin frįsögn er af žvķ. 

Sky & Telescope, febrśarhefti 2013, segir frį merkilegum sveim loftsteina sem sįst ķ  Kanada fyrir hundraš įrum, hinn 9. febrśar 1913. Fregnir bįrust vķša aš, og mįtti rekja ferilinn žvert yfir Kanada frį vestri til austurs, śt į Atlantshaf  og yfir Bermśda. Könnun į skrįšum heimildum, m.a. dagbókum skipa, hefur leitt ķ ljós aš ferillinn spannaši 11 žśsund kķlómetra til Sušur-Atlantshafs, allt  aš 15° sušlęgrar breiddar. Fyrstur fór stór raušleitur steinn meš hala (sumir sįu tvo stóra steina), en į eftir fylgdu hundruš smęrri steina. Allir fóru žeir fremur hęgt og lįrétt. Žaš tók um sex mķnśtur fyrir alla halarófuna aš fara yfir hvern staš. Sś tilgįta hefur veriš sett fram, aš upprunalegi steinninn hafi įšur veriš bśinn aš fara eina umferš um jöršina og hafi ķ žeirri umferš fariš gegnum lofthjśp jaršar og sundrast.

JBAA, jśnķhefti 2012 segir frį nżlegu atviki sem aš nokkru leyti er svipašs ešlis. Hinn 21. september 2012 sįst bjartur loftsteinn fara hęgt frį austri til vesturs frį strandmörkum Žżskalands og Danmerkur um Noršursjó yfir žvert Bretland og Ķrland. Steinninn sįst m.a. frį Noregi. Hann sundrašist ķ 20-30 bjarta loftsteina sem hver hafši stuttan hala. Męlingar eftir ljósmyndum sżna aš hrašinn ķ byrjun var 12 km/s og hęšin 60 km. Ķ lokin męldist hrašinn um 8 km/s, en hęšin svipuš.

Sky & Telescope, aprķlhefti 2013, segir frį loftsteini sem sįst yfir Nevada og Kalifornķu 22. aprķl 2012. Um 1 kg af brotum fannst nįlęgt Sutter's Mill ķ Kalifornķu. Žau reyndust vera śr mjög frumstęšu efni, ólķku žvķ sem įšur hafši fundist. Žetta var brotaberg (breccia), og brotin bįru merki um mismunandi sögu, en virtust žó lķtiš breytt frį žvķ aš steinninn myndašist fyrir 4,5 milljöršum įra. Žau sżndu žess merki aš hafa sętt geimgeislun  ķ ašeins 100 žśsund įr og hafa žvķ įšur veriš brot śr stęrri hnullungi og žannig veriš varin fyrir geislun. Steinninn kom inn ķ gufuhvolfiš į hrašanum 29 km/s og leysti śr lęšingi orku sem svaraši 4 kķlótonnum af TNT. Hann sundrašist ķ 55 km hęš.

Įrekstrar utan jaršar

Ķ jślķ įriš 1994 uršu menn vitni aš žvķ aš halastjarna rakst į Jśpķter og skildi eftir sig langvarandi ummerki. Brot śr henni lentu į mörgum stöšum (sjį mynd). Sķšan hafa nokkrum sinnum sést blossar eša önnur merki um minni įrekstra į Jśpķter.

Stundum sjįst loftsteinar lenda į tunglinu. Hinn 17. mars 2013 sįst blossi sem var margfalt bjartari en slķkir blossar eru venjulega. Hann hefši getaš sést meš berum augum frį jöršu. Įętlaš er aš steinninn sem žį féll hafi veriš allt aš metri ķ žvermįl og vegiš um 40 kg.

Hinn 11. sept. 2013 lenti loftsteinn į Mare Nubium ("Skżjahafi") į tunglinu. Giskaš er į aš sį steinn hafi veriš um 1 m ķ žvermįl og 400 kg aš žyngd. Myndaši hann gķg sem var 40 m ķ žvermįl. Blossinn sįst ķ sjįlfvirkum sjónauka (MIDAS). (Heimild: Tķmaritiš Astronomy & Geophysics (A&G), aprķlhefti 2014.)

Sama hefti A&G  greinir frį žvķ aš geimflaugar viš Mars hafi sżnt merki um 200 nżja gķga  į įri hverju eftir loftsteina. Gķgar žessir séu allt upp ķ 30 m ķ žvermįl.

Chelyabinsk loftsteinninn

Loftsteinninn sem féll hjį Chelyabinsk ķ Rśsslandi 15. febrśar 2013 vakti heimsathygli, bęši vegna žess tjóns sem hann olli og vegna žess mikla fróšleiks sem tókst aš afla um hann. Žessir atburšur vakti marga til umhugsunar um žaš aš jöršin er ekki óhult fyrir gestum utan śr geimnum.

Chelyabinsk steinninn mun ganga nęst Tunguska steininum af žeim sem falliš hafa į sögulegum tķma. Gögn um hann eru betri en um flesta ef ekki alla ašra loftsteina. Ein įstęšan er sś aš hann kom fram į kvikmyndavélum sem eru ķ fjölmörgum rśssneskum bķlum vegna tķšra įrekstra og įgreinings um tryggingar. Myndin hér fyrir nešan er hluti śr slķku myndskeiši. Enn fremur olli höggbylgjan vištękum įhrifum žannig aš unnt var aš įętla styrk hennar. Loks fannst stórt brot śr steininum sem unnt var aš rannsaka.

Athuganir benda til aš steinninn hafi veriš 17-20 m ķ žvermįl. Hann kom śr sušaustri og sįst fyrst žegar hann var 90 km frį Chelyabinsk. Ašfallshorniš var 16° og hrašinn 18 km/s. Žegar hann var kominn nišur ķ 45-30 km hęš fór hann aš brotna sundur og sprakk svo endanlega ķ um 25 km hęš. Svo viršist sem eitt loftsteinsbrotiš hafi sést nišur ķ 13 km hęš, sem er fįheyrt. En allnokkur brot sįust nišur ķ 18 km. hęš.  Um 20 sekśndur lišu frį  žvķ aš steinninn kom inn ķ andrśmsloftiš žar til hann sprakk, nęrri žvķ beint yfir borginni žar sem milljón manns bśa. Einni og hįlfri mķnśtu sķšar nįši höggbylgjan til jaršar, braut um 100 žśsund fermetra af rśšum og skaddaši į annaš žśsund manns. Sprengiorkan hefur veriš įętluš um 500 kķlótonn. Fjórar ašferšir voru notašar til aš meta orkuna: meš jaršskjįlftamęlum, meš męlingum į innhljóši, meš skynjurum ķ gervitunglum og birtumęlingum kvikmynda. Nišurstöšunum bar bżsna vel saman. Innhljóšsbylgjurnar (undir 20 Hz ķ tķšni) męldust ķ eftirlitskerfi meš kjarnorkusprengjum, į stöšvum allt frį Gręnlandi til Sušurskautslands. Hitamęlingar nįšust frį gervitunglum sem bandarķski flugherinn rekur. Jaršskjįlftinn sem męldist var 4,2 stig. Myndir af atburšinum nįšust śr Meteosat gervitungli.

Chelyabinsk steinninn var minni en flest žau smįstirni sem geimeftirlit (Spacewatch Survey) bandarķsku geimferšastofnunarinnar NASA hefur fundiš. Hann kom žar aš auki śr sólarįtt og hefši žvķ aldrei sést ķ sjónauka. Fjöldi smįsteina fannst. Žeir voru af grjónagerš og seldust fyrir ofurverš aš sögn. Sjónarvottar lżstu žvķ hvernig žį hitaši ķ andlitiš af birtunni, sem var margfalt meiri en sólarbirta, og žį verkjaši ķ augun. Höggbylgjunni fylgdu nokkrar drunur, sś mesta fyrst.

Eitt brotiš lenti į ķsilögšu vatni, 80 km vestan viš Chelyabinsk. Braut žaš 8 metra breiša vök ķ ķsinn. Eftir margra mįnaša tilraunir nįšist 1-metra langur steinn upp śr vatninu, 570 kg aš žyngd. Įętluš žyngd upphaflegs loftsteins var 10 žśsund tonn.

Hęttan af nęrgenglum

Nęrgenglar nefnast smįstirni og halastjörnur sem eiga leiš nęrri jöršu. Fyrsta smįstirniš sem gekk inn fyrir braut jaršar fannst įriš 1932. Żmsir vķsindamenn uršu til aš benda į hęttuna af nęrgenglum, žar į mešal bandarķski stjörnufręšingurinn Ralph Baldwin (1949), eistneski stjörnufręšingurinn Ernst Öpik (1957) og bandarķski efnafręšingurinn Harold Urey (1973). Bęši Öpik og Urey giskušu į aš śtrżming vissra dżrategunda hefši hugsanlega oršiš vegna įrekstra nęrgengla viš jörš. En sś skošun fékk ekki hljómgrunn žį.

Geimferšir og geimflaugar fęršu mönnum sanninn um žaš hve algengir gķgar eftir loftsteina eru, ekki ašeins į tunglinu heldur einnig į Merkśrķusi, Mars og vķšar. Kannanir leiddu ķ ljós ę fleiri gķga af žessu tagi į jöršinni žótt mörk žeirra vęru vešruš og óskżr. Įriš 1980 birti bandarķski ešlisfręšingurinn Louis Alvarez nišurstöšu sķna um aš 10 km steinn hefši rekist į jöršina viš Yukatanskaga ķ Mexķkó fyrir 65 milljón įrum og hugsanlega valdiš dauša risaešlanna. Ašrir vķsindamenn höfšu žį žegar tekiš įrekstarhęttuna til alvarlegrar ķhugunar, og rįšstefnur voru haldnar um žetta efni, sś fyrsta  įriš 1981. Bókin Cosmic Catastrophies eftir Bandarķkjamennina Clark Chapman og David Morrison (1989) hafši mikil įhrif į skošanir manna.  Įriš 1991 fól bandarķska žingiš geimferšastofnuninni NASA aš kanna hęttuna nįnar meš žvķ aš leita uppi smįstirni sem gętu hugsanlega rekist į jöršina. Fyrsta skżrslan sem af žessu leiddi kom śt įriš 1992. Žar var lagt til aš komiš yrši upp sex 2,5 metra sjónaukum fyrir 50 milljón dollara. Meš žeim ętti aš vera hęgt į 25 įrum aš finna 3/4 allra hęttulegra smįstirna (90% žeirra smįstirna sem vęru stęrri en 1 km og skęru braut jaršar). En afganginn (t.d. langtķma halastjörnur) yrši mjög erfitt aš finna. Į lokašri rįšstefnu 1992 var fariš aš ręša um hugsanlegar gagnašgeršir til aš afstżra hęttunni. Blašamönnum var ekki hleypt aš žeirri rįšstefnu žvķ aš menn óttušust aš višfangsefniš yrši tślkaš į žann veg aš ętlunin vęri aš framlengja lķfdaga "stjörnustrķšsįętlunarinnar"svonefndu eša fiska eftir meira fjįrmagni. NASA lagši ekki mikiš fé ķ mįliš į žessum tķma (um hįlfa milljón dollara įriš 1993). Bandarķski stjörnufręšingurinn Carl Sagan lżsti įhyggjum af žvķ aš hvers kyns višbśnašur viš įrekstrarhęttu gęti eyšilagt samkomulag žjóša um aš beita ekki kjarnavopnum ķ geimnum. Almenningur viršist ekki hafa gert sér grein fyrir įrekstarhęttunni fyrr en eftir 1989. Ķ  mars žaš įr fór smįstirni, sem var um 300 m ķ žvermįl, ašeins 700 žśsund km frį jöršu, sem er tęplega tvöföld fjarlęgš tungls. Ef žetta smįstirni hefši veriš sex stundum fyrr į ferš hefši žaš rekist į jöršina og valdiš tjóni į viš 500 megatonna sprengju.  Halastjarnan Shoemaker-Levy 9, sem rakst į Jśpķter įriš 1994, olli straumhvörfum ķ višhorfi manna. Svartir blettir sįust į Jśpķter lengi į eftir, stęrri um sig en jöršin. Bandarķska žingiš samžykkti žį frekari athugun į hugsanlegri hęttu. Nefnd į vegum žingsins skilaši įliti įri sķšar og stakk upp į tķu įra įętlun fyrir 60 milljón dollara sem ętti aš nęgja til aš finna 2/3 af hęttustirnum. Lķtiš varš žó śr framkvęmdum.

Hęttustirni kallast žeir nęrfarar sem gętu hugsanlega rekist į jöršina ķ fyrirsjįanlegri framtķš. Er žį horft įržśsundir fram ķ tķmann. Halastjörnurnar Hyakutake (1996) og Hale-Bopp (1997) höfšu talsverš įhrif til vitundarvakningar manna. Sś sķšari var svo stór, aš hefši hśn hitt jöršina (sem engin hętta var į, žótt hśn gengi inn fyrir jaršbraut) hefšu afleišingarnar oršiš verri en af Yukatan įrekstrinum. Nś stefnir NASA aš žvķ aš finna 90% af hęttustirnum sem eru stęrri en 1 km aš žvermįli, en sś įętlun er skammt į veg komin. Enn er eftir aš finna um 90% allra hęttustirna og svo til allar langtķma halastjörnur sem gętu veriš hęttulegar. Sem stendur fara 1-2 milljón dollara į įri ķ žessar rannsóknir į vegum NASA, en višbótarfé kemur frį einkaašilum. Į įri hverju finnst tugur hęttustirna yfir1 km aš stęrš, en žaš er ašeins lķtiš brot af žeim fjölda sem reiknaš er meš aš sé į sveimi. Įętlašur fjöldi hęttustirna yfir 50 m ķ žvermįl nįlgast milljón.

Allmörg dęmi eru um žaš aš smįstirni hafi komiš nęr jöršu en tungliš, en flest hafa žau veriš fremur smįvaxin (innan viš 30 m ķ žvermįl).

Hljóš frį loftsteinum

Til žess aš framkalla hljóš sem heyrist į jöršu nišri er tališ aš loftsteinn žurfi aš vera aš minnsta kosti 10 cm ķ žvermįl. Hljóšbylgjur meš mjög lįgri tķšni (innhljóš) hafa męlst frį loftsteinum. Hljóšbylgjur frį Tunguska steininum sem fóru umhverfis jöršina eru dęmi um žetta.

Hljóš frį loftsteini sem er ofan viš 60 km hęš berst ekki til jaršar heldur endurvarpast upp į viš. Loftsteinar komast sjaldan nišur fyrir 20 km hęš, en śr žeirri hęš ętti hljóšiš aš vera aš minnsta kosti mķnśtu aš berast til jaršar. Žvķ vekur žaš undrun aš hljóš hafa stundum heyrst frį loftsteinum ķ sömu svifum og loftsteinninn sįst. Ķ febrśarhefti Sky & Telescope 1985 er rifjašur upp atburšur žegar loftsteinn sem fór beint yfir athuganda olli sprengihljóši eftir 1-2 sekśndur. Giskaš er į aš rafsegulbylgjur frį slóš loftsteins geti ummyndast ķ hljóš nęrri athuganda og leitt til žythljóšs (į ensku "electrophonic sound", Sky & Telescope, des. 1985). Leitt hefur veriš getum aš žvķ aš noršurljós geti myndaš sams konar hljóš, og séu žį rafsegulbylgjur sem veki upp hljóš nęrri athugandanum eša jafnvel ķ honum sjįlfum.

Vķgahnettir yfir Ķslandi

Yfirlit um vķgahnetti sem sést hafa frį Ķslandi į sķšari įrum er aš finna į annarri vefsķšu:

http://www.almanak.hi.is/vigalist.html

Nįnari lżsing į višburšum er aš finna ķ aftasta dįlki töflunnar.

Aš endingu skal rifjaš upp brot śr Hnattasundi, sķšasta ljóši Einars Benediktssonar skįlds:

"Ein hrynjandi skriša grjóts śti ķ geimi         
er gušdómlegt flugeldaskraut vorum heimi"

Nokkrar gagnlegar heimildir

F.G. Watson: Between the Planets. The Harvard books on Astronomy, 1947
Larousse Encyclopedia of Astronomy, 1967
Ųivind Hauge: I bane rundt solen. Universitetsforlaget, Oslo 1976
R. E. McCrosky og Z. Ceplecha: Fireballs and the physical theory of meteors. Smithsonian
     Astrophysical Observatory, 1969
McGraw-Hill Encyclopedia of Astronomy, 1982
The Cambridge Atlas of Astronomy, 1985
John G. Burke: Cosmic debris. Meteorites in history. University of California Press 1986
The Canopus Encyclopedia of Astronomy, 2004
I.P. Williams: The origins of meteors. Astronomy & Geophysics, aprķl 2011

Fleiri heimildir er aš finna į įgętri vefsķšu American Meteor Society:

http://www.amsmeteors.org/fireballs/faqf/#9).

Ž.S. 23. 4. 2014. Sķšast breytt 11. 8. 2015
 

Almanak Hįskólans