Heimskautsbaugurinn enn

     Ķ Nįttśrufręšingnum, 1.-2. hefti 2007, bls. 70-72, birtist grein eftir Įrna Hjartarson undir fyrirsögninni "Noršurheimskautsbaugurinn ķ Grķmsey". Įrni fjallar žar um žį forvitnilegu stašreynd aš heimskautsbaugurinn er ekki óbreytanlegur heldur flyst hann til meš tķmanum. Ķ heimildaskrį vitnar Įrni ķ Almanak Hins ķslenska žjóšvinafélags 1991. Žar mun įtt viš fróšleikskorn sem undirritašur birti ķ Almanaki Hįskólans žaš įr og endurbirti į vefsetri almanaksins (sjį hér).
    Ķ grein Įrna eru nokkrar villur og misritanir sem įstęša er til aš leišrétta. Į einum staš segir aš heimskautsbaugurinn fęrist til noršurs um 15 metra į įri, sem er nęrri lagi, en į tveimur stöšum stendur aš fęrslan sé 150 metrar į įri, sem eru augljós pennaglöp. Ķ almanakinu 1991 var žess getiš aš hreyfingin vęri skrykkjótt. Įrni fjallar nįnar um žetta atriši og minnist į pólrišu jaršar sem er helsta orsök skrykkjanna. Į einum staš segir hann aš pólrišan valdi hreyfingu sem nemi hįtt ķ 300 metra frį hįmarki til lįgmarks į rśmum 9 įrum. Į öšrum staš stendur aš sveiflan nemi 300 m į 18 įrum. Réttar tölur eru hins vegar 570 metrar į 18,6 įrum. Į lķnuriti sem Įrni birtir eru sveiflurnar sżndar helmingi minni en vera ętti. Loks segir Įrni aš baugurinn muni reika noršur af Grķmsey į tķmabilinu 2070-2090. Hiš rétta er aš hann fer noršur fyrir eyna įrin 2031-2038 og skilur endanlega viš hana įriš 2047 eša žvķ sem nęst.
    Lķnuritin hér fyrir nešan sżna fęrslu heimskautsbaugsins į tķmabilinu frį 1700 til 2100. Efra lķnuritiš sżnir hreyfinguna ķ landfręšilegri breidd, en nešra lķnuritiš sżnir hreyfinguna ķ metrum, reiknaš frį sušurodda Grķmseyjar. Lįréttu lķnurnar tįkna ystu mörk eyjarinnar; sś nešri markar sušuroddann, en sś efri noršuroddann. Hlykkjótta lķnan er ferill heimskautsbaugsins. Śtreikningur bendir til žess aš baugurinn hafi fyrst gengiš inn į eyna įriš 1717 og aš hann muni hverfa endanlega noršur af henni aftur įriš 2047 eins og fyrr segir. Miklu mįli skiptir aš hnattstaša eyjaroddanna sé nįkvęmlega žekkt. Viš fyrsta śtreikning var stušst viš Atlaskort Landmęlinga Ķslands, śtgefiš į diski. Sušuroddinn męldist žar viš 66° 31,51' N, en noršuroddinn viš 66° 34,10' N. Til öryggis var įkvešiš aš fį beina męlingu meš GPS stašsetningartęki. Magnśs Bjarnason ķ Grķmsey tók aš sér aš gera slķka męlingu, ķ janśar 2008. Nišurstašan var talsvert ólķk hinni fyrri žvķ aš sušuroddinn reyndist viš 66° 31,580' N en noršuroddinn viš 66° 33,973' N. Žar sem munurinn var svo mikill var leitaš til Loftmynda ehf. sem fengu svo til sömu nišurstöšu śr myndmęlingum (66° 31,574' N og 66° 33,973' N).  Žess mį geta aš breiddarmķnśtan ķ Grķmsey er 1859 metrar. Įrleg mešalhreyfing heimskautsbaugsins er 14½ metri eša 0,0078 bogamķnśtur. Breiddarskekkja af žeirri stęrš myndi hękka eša lękka reiknaša tķma um eitt įr.
    Ķ fyrrgreindum śtreikningum į fęrslu heimskautsbaugsins var ekki tekiš tillit til hreyfingar jaršmöndulsins mišaš viš yfirborš jaršar, žvķ aš žį hreyfingu er ekki er hęgt aš sjį fyrir meš vissu. Eftir męlingum sķšustu aldar aš dęma mį skipta žessari hreyfingu  ķ tvennt: mešalhreyfingu möndulsins ķ nokkuš įkvešna įtt, um 14 metra į öldinni, og misjafnlega stóra hringhreyfingu 3 til 15 metra frį mešalstöšu. Hringhreyfingin tekur um 14 mįnuši. Žótt slķkar hreyfingar séu ekki stórvęgilegar, gętu žęr  hnikaš žvķ til um įr eša svo hvernęr heimskautsbaugurinn fer noršur fyrir Grķmsey.

                                                                     Žorsteinn Sęmundsson

P.S. Sķšan žessar lķnur voru ritašar hefur Įrni Hjartarsson birt greinargóša leišréttingu ķ Nįttśrufręšingnum, 3.-4. hefti 2008, bls 146.

  




  
Ž.S. 19. des. 2007. Breytt 14. janśar 2008. Višbót 29. jślķ 2008.