Sólvirkni og noršurljós

    Heildarśtgeislun sólar er afar stöšug. Žrįtt fyrir žaš geta oršiš miklar sviftingar ķ žeim hluta sólgeislunar sem augaš skynjar ekki. Žar mį nefna śtfjólublįtt ljós, röntgengeisla og rafagnir sem stöšvast ķ hįloftum jaršar og nį ekki til yfirboršsins. Žessi geislun hefur lķtil įhrif til hitunar, en önnur įhrif geta veriš umtalsverš. Geislunin fylgir oft umbrotum į sól. Merki žeirra umbrota verša stundum sżnileg berum augum žegar sól er ķ žoku eša mistri. Žaš eru sólblettir, sem geta oršiš margfalt stęrri en jöršin. Žeir myndast žar sem sterkt segulsviš kemur upp śr yfirborši sólar, hindrar varmastreymi og veldur svęšisbundinni kęlingu. Žegar mest er um sólbletti skiptir fjöldi žeirra tugum, en viš lįgmark getur sólin veriš blettalaus vikum saman. Fjöldi bletta fylgir sveiflu sem aš mešaltali tekur 11 įr, en getur varaš žremur įrum lengur eša skemur.

    Önnur merki sólvirkni greinast meš sérhęfšum sjóntękjum. Žar į mešal eru sólblossar sem verša ķ nokkurri hęš yfir yfirborši sólar ķ grennd viš sólbletti. Blossarnir geta varaš frį nokkrum mķnśtum upp ķ margar klukkustundir. Žeir eru eins konar skammhlaup ķ flóknu segulsviši. Frį žeim stafar margvķsleg geislun, bęši rafsegulbylgjur og hrašfara rafagnir sem geta strax į fyrsta sólarhring haft įhrif į lofthjśp jaršar og truflaš fjarskipti į stuttbylgjum.

   Samtķmis sólblossum, en oft óhįš žeim, verša kórónugos žar sem gķfurlegt efnismagn śr kórónu sólar slöngvast śt ķ geiminn. Kórónan er hjśpur rafagna sem umlykur sólina. Rafagnaskżiš sem slöngvast śt ķ geiminnn ķ kórónugosi berst til jaršar į nęstu dögum, venjulega 2-3 dögum eftir gos, og veldur truflunum į segulsviši jaršar, svonefndum segulstormum, įsamt noršurljósum. Žetta gerist ef jöršin veršur ķ vegi skżsins. Noršurljósin myndast žegar hrašfara rafagnir (venjulega rafeindir en stöku sinnum róteindir) koma inn ķ hįloftin og rekast į frumeindir og sameindir gufuhvolfsins. Rafagnirnar koma ekki beint frį sólinni heldur śr segulhvolfi jaršar, žeim megin sem snżr frį sólu. Žaš er samspil rafagnanna og segulsvišs jaršar sem veitir ögnunum žį orku sem žarf til aš mynda ljósadżršina.  Ķ segulstormum spanast upp rafstraumar sem geta valdiš skemmdum ķ rafbśnaši į jöršu nišri.

    Auk kórónugosa geta langvinnir straumar rafagna frį sólinni haft svipuš įhrif. Rafagnirnar finna sér žį leiš frį sólinni um kórónugeilar žar sem segulsviš beinist langt śt frį sól. Slķkra rafagnastrauma gętir mest 1-3 įrum fyrir sólblettalįgmark.

   Noršurljós og samsvarandi sušurljós eru algengust ķ belti umhverfis segulskaut jaršar. Nyršra beltiš liggur um Ķsland, en beltiš gefur žó ašeins mešaltalsmynd. Į hverju augnabliki fylgja ljósin nęr hringlaga sveig eša kraga kringum segulskautiš. Skautiš er ekki ķ mišju kragans og biliš žar į milli er breytilegt. Ķ miklum truflunum breikkar kraginn og noršurljós sjįst ķ sušlęgari löndum, jafnvel sušur aš mišbaug. Žį getur žaš gerst aš minna beri į ljósunum į "heimaslóšum" žeirra.

   Eins og fyrr er sagt fylgir sólvirknin 11 įra sveiflu sem greinilega kemur fram ķ fjölda sólbletta. Žaš er algengur misskilningur aš noršurljósin fylgi žessari sveiflu og séu mest žegar sólvirkni er ķ hįmarki og minnst žegar hśn er ķ lįgmarki. Žaš gildir ašeins į svęšum sunnan viš noršurljósabeltiš, til dęmis ķ Noregi. Noršan viš beltiš er žessu öfugt fariš. Ķ beltinu sjįlfu, žar sem Ķsland er, er hįmark ķ noršurljósum nokkru eftir hįmark ķ sólvirkninni, og lįgmark ķ ljósunum er skömmu eftir lįgmark ķ virkninni. Žetta stafar af žvķ aš uppsprettur rafagnanna frį sólinni eru tvęr: annars vegar kórónugos, sem fylgja sólblettaskeišinu, og hins vegar straumar śr kórónugeilum, sem hafa mest įhrif nokkru fyrir sólblettalįgmark. Mešfylgjandi mynd sżnir hvernig žetta kemur fram ķ segulsvišstruflunum sem eru góšur męlikvarši į tķšni noršurljósa. Lįrétti męlikvaršinn sżnir įrin reiknuš frį sólblettahįmarki. Lķnuritin sżna mešaltal yfir tķmabiliš frį 1884 til 1958. 1)

   Į Ķslandi eru noršurljós algengust milli kl. 23 og 24. Žetta er nišurstaša śr mešaltali margra įra en gildir ekki fyrir hvert einstakt kvöld eša nótt. Hįmarkiš er nįlęgt segulmišnętti, žegar sólin er handan segulskauts jaršar. Į žeim tķma er athugandinn nęst noršurljósakraganum.

1) Th. Saemundsson: Origin of recurrent magnetic storms, Ph.D. thesis 1962


Ž.S. 3.3. 2012. Önnur śtgįfa 7. 10. 2017

  Forsķša