Hvar eru segulskaut jaršar?

    Flestir vita aš įttavitar sżna ekki rétta noršurstefnu. Frįvikiš nefnist misvķsun og er breytilegt eftir staš og tķma. Ķ almanakinu hefur ķ mörg įr veriš birt kort sem sżnir misvķsun į Ķslandi. Kortiš sżnir žó ašeins mešalgildi misvķsunar žegar įhrif segulmagnašra jaršlaga og skammtķma truflana er sleppt. Žau įhrif geta numiš mörgum grįšum. Af žvķ mį ljóst vera aš įttavitar sżna ekki nįkvęmlega stefnuna til segulskauts jaršar. En meš žvķ aš fylgja stefnu įttavitans geta menn nįlgast žęr slóšir žar sem segulskautiš er. Ķ nįmunda viš skautiš verša hefšbundnir įttavitar óįreišanlegir og sérstök tęki žarf til aš finna sjįlft segulskautiš žar sem įttavitastefnan er lóšrétt. Aš finna žann staš er žó miklum erfišleikum bundiš žvķ aš stefnan er nįlęgt lóšréttu į stóru svęši sem žar aš auki er illa ašgengilegt, į hjara veraldar. Žaš eykur į vandann aš segulskautiš er ekki kyrrt heldur į stöšugri ferš, bęši ķ dagsveiflu sem er hįš rafstraumum ķ hįloftunum og flytur skautiš oft tugi kķlómetra frį mešalstöšu, og langtķmahreyfingu sem lķka er breytileg, en nemur nś 40-50 km į įri. Kanadamenn hafa nokkrum sinnum gert śt leišangra til aš stašsetja segulskautiš, sķšast įriš 2001. Ķ byrjun 20. aldar var skautiš į nyrsta odda Kanada, Boothiaskaga, en hefur sķšan fęrst til noršurs og vesturs yfir eyjar noršan meginlandsins og er nś langt śti į ķsbreišu Noršur-Ķshafsins, į aš giska viš 85° noršlęgrar breiddar og 119° vestlęgrar lengdar. Lauslega reiknaš er stašurinn um 500 km noršvestur af Ellesmere-eyju, 900 km frį Gręnlandi og 600 km frį noršurheimskautinu.

    Syšra segulskautiš er einnig į ferš. Žaš var į Sušurskautslandinu į įrunum fyrir 1980 en er nś komiš um 200 km śt fyrir ströndina ķ įtt aš Įstralķu, nįlęgt 64° sušlęgrar breiddar og 137° vestlęgrar lengdar. Sį stašur er um 2800 km frį sušurskauti jaršar og er žvķ miklu fjęr sušursheimskautinu en nyršra segulskautiš er frį noršurheimskautinu. Misręmiš stafar af žeim ójöfnum sem eru ķ segulsviši jaršar, sérstaklega nįlęgt yfirborši hennar. Ķ nokkurri fjarlęgš frį jöršu fęr svišiš į sig reglulegri mynd og lķkist žį meira sviši segulstangar sem sęti ķ jöršinni mišri. Til aš lķkja sem best eftir segulsviši jaršar žyrfti stöngin aš hallast um 10° frį jaršmöndlinum į žann veg aš segulskaut yršu nįlęgt 80° breiddar og 72° vestlęgrar lengdar į noršurhveli jaršar og viš 80° breiddar og 108° austlęgrar lengdar į sušurhvelinu, ž.e. nįkvęmlega andfętis hvort öšru, um 1100 km frį heimskautunum. Žessi segulskaut, sem kalla mętti mišsegulsskaut, eru mun mikilvęgari en hin skautin frį sjónarmiši vķsindamanna, žótt žau séu sjaldan sżnd į landakortum. Mišsegulsskautin fęrast til meš tķmanum vegna breytinga ķ išrum jaršar, en sś hreyfing er hęgfara, ašeins 5-6 km į įri.

(Śr Almanaki Hįskólans 2010)

Ž.S. Sett į vefinn ķ mars 2012.

  Almanak Hįskólans