Parker geimkanninn


Hinn 12. įgśst 2018 skaut Geimvķsindastofnun Bandarķkjanna (NASA) į loft geimkanna sem bar nafniš Parker. Nafniš var vališ til heišurs stjarnešlisfręšingnum Eugene Parker sem fyrstur varš til aš setja fram kenningu um sólvindinn, straum rafagna sem flęšir frį sólu (1958). Kannanum var skotiš į braut sem er afar  ķlöng og fer nęr sólu en nokkur kanni hefur įšur gert. Fęr hann žį meiri hraša en dęmi eru um. Alls mun kanninn ganga sjö sinnum um sólina įšur en rannsóknaferlinu lżkur įriš 2025. Hinn 21. nóvember 2021, ķ fimmtu umferšinni, var Parker ašeins 10 milljón km frį yfirborši sólar. Hraši hans var žį 530 žśsund km į sekśndu. Meš hverri umferš fer kanninn nęr sólu. Aš sjįlfsögšu eru miklar rįšstafanir geršar til aš hindra žaš aš hitinn frį sólinni eyšileggi męlitękin, en óvķst er hve lengi žęr rįšstafanir duga.

Į myndinni hér fyrir nešan, sem fengin er af einni vefsķšu NASA, sést ferill kannans. Gulu baugarnir eru žeir ferlar sem kanninn hefur žegar žrętt, en ófarnir ferlar eru sżndir meš raušum lit.  Umferšarbrautir reikistjarnanna (jaršar, Venusar og Merkśrķusar) sjįst til samanburšar.

  


Forsķša