Forsķša
 

 Lengdarbaugur Greenwich

    Eins og kunnugt er hefur lengdarbaugur Greenwich lengi veriš višmiš ķ hnattstöšu- og tķmareikningi. Viš gömlu stjörnustöšina ķ Greenwich er žessi lengdarbaugur merktur į jörš og vekur óskipta athygli feršamanna (sjį mynd). Žaš fór hins vegar fram hjį flestum žegar žessi baugur var skilgreindur upp į nżtt įriš 1984. Feršamenn verša žess helst varir ef žeir prófa GPS leišsögutęki sķn į hinum merkta baug og uppgötva aš tękin sżna ekki nśll grįšu lengdar.  Nśgildandi baugur liggur nefnilega 102 metrum austar en sį gamli. Eldri baugurinn var kenndur viš stjörnufręšinginn Airy sem įkvaršaši hann įriš 1891. Sį baugur er lóšbaugur, ž.e. lóšlķnan ķ Greenwich liggur ķ baugfletinum. En žaš gildir um Greenwich eins og flesta staši į jöršu, aš lóšlķnan žar liggur ekki nįkvęmlega gegnum mišju jaršar. Ķ nśtķma landmęlingakerfum er nśllbaugurinn skilgreindur žannig aš mišja jaršar sé ķ baugfletinum.  Ennfremur er tekiš tillit til žess aš stašir į jöršu fęrast stöšugt til vegna landreks. Nśllbaugurinn mišast žvķ viš mešalhreyfingu allra fleka jaršskorpunnar. Greenwich fylgir ekki žessari mešalhreyfingu. Af žeim sökum er baugurinn ekki kyrrstęšur mišaš viš yfirborš jaršar ķ Greenwich, heldur fęrist til vesturs um 2 cm į įri. Ętla mętti aš flutningur nśllbaugsins um 102 metra hefši valdiš stökki ķ tķmareikningi (um 0,35 sekśndur), en svo var ekki. Til aš skżra žaš skal nś gerš nįnari grein fyrir sögu  žessa mįls.

   
Įriš 1884 var haldin ķ Washington alžjóšleg rįšstefna um lengdarbauga (International Meridian Conference). Žar var samžykkt aš lengdarstig hvarvetna į jöršinni skyldu mišast viš lengdarbaug Greenwich.  Žessi įkvöršun var ekki tekin įtakalaust. Żmis lönd höfšu notaš önnur višmiš. Einkum voru Frakkar tregir til aš hętta viš Parķs sem višmišunarstaš. Žeir reyndu aš setja žaš skilyrši aš allar žjóšir yršu jafnframt aš taka upp metrakerfiš, en af žvķ varš ekki. Įkvešiš var aš skipta jöršinni ķ tķmabelti sem nęšu yfir 15 lengdarstig hvert. Klukkur ķ hverju belti skyldu sżna sama tķma, en munur milli belta yrši ein klukkustund. Žegar Frakkar settu nż lög um tķmareikning ķ samręmi viš nišurstöšu rįšstefnunnar ķ Washington tilgreindu žeir ašeins hvert frįvikiš skyldi vera frį Parķsartķma, en nafniš Greenwich kom hvergi fyrir ķ frönskum lögum, hvorki žį né sķšar.

    Ķ samžykktinni frį 1884 sagši aš miša skyldi viš lengdarbaug sem lęgi um hįbaugssjónaukann ķ Greenwich. Ķ framkvęmd var žetta tślkaš žannig aš įtt vęri viš hįbaugssjónauka sem George Biddell Airy hafši sett upp og veriš hafši ķ notkun frį įrinu 1851. En ķ Greenwich voru tveir eldri hįbaugssjónaukar sem žeir James Bradley og John Pond höfšu sett upp, um žaš bil 6 metrum vestan viš sjónauka Airys. Öll bresk sjókort og landakort höfšu mišast viš žessa eldri sjónauka, og žaš var sś mikla kortaśtgįfa sem leiddi til žess aš Greenwich varš fyrir valinu sem višmišunarstašur. Žaš var ekki fyrr en įriš 1949 aš mönnum varš ljóst aš kortin höfšu mišašst viš annan lengdarbaug en žann sem geršur var aš višmiši įriš 1884.

    Lengdarbaugur Greenwich var upphaflega įkvaršašur meš stjörnufręšilegum athugunum. Fundin var stefnan til hįnoršurs og sś stefna, įsamt lóšlķnu į stašnum, notuš til aš skilgreina svonefndan hįbaugsflöt. Skuršlķna žess flatar viš yfirborš jaršar varš žį lengdarbaugur Greenwich. Lengdarbaugar annarra staša voru markašir į hlišstęšan hįtt. Til aš finna lengdarstigiš į hverjum staš, ž.e. frįvikiš frį Greenwich, var męlt hvenęr tilteknar stjörnur voru ķ hįsušri og žannig fylgst meš svonefndum stjörnutķma į stašnum. Munurinn į stjörnutķma stašarins og stjörnutķma ķ Greenwich sagši til um žaš į hvaša lengdarbaug athugunarstašurinn vęri. Klukkutķmamunur ķ tķma svarar til 15° munar ķ lengd. Ķ fyrstu uršu menn aš flytja nįkvęmustu klukkur sem völ var į milli landa til aš sannreyna hvaš tķmanum liši ķ Greenwich. Meš śtvarpstękninni į 20. öld varš žaš verkefni aušleyst.

    Žegar lengdin hafši veriš įkvöršuš gat hver stöš fyrir sig fariš aš reikna mištķma (mešalsóltķma) Greenwich eftir stjörnutķmanum meš žvķ aš nota įkvešna formślu. Nokkrar stöšvanna fóru žį aš śtvarpa tķmamerkjum. Frakkar uršu fyrstir til žess (1910) en ašrir fylgdu ķ kjölfariš. Brįtt kom ķ ljós aš merkjunum bar ekki fyllilega saman, svo aš munaš gat nokkrum sekśndum. Til aš samręma tķmamerkin var kölluš saman rįšstefna ķ Parķs įriš 1912, og ķ framhaldi af žvķ var sett į stofn žar Alžjóšleg tķmastofnun (Bureau International de l'Heure). Frį og meš įrinu 1929 hęttu menn aš lįta stjörnustöšina ķ Greenwich rįša feršinni og fóru žess ķ staš aš miša viš mešaltal margra stöšva. Įriš 1935 var fariš aš nota hugtakiš "heimstķmi" (Universal Time, UT) ķ staš mištķma Greenwich (GMT). Eftir 1968 hętti stöšin ķ Greenwich žįtttöku ķ žessu tķmaįkvöršunarverkefni. Žegar žar var komiš sögu höfšu veriš geršar leišréttingar į lengdarstöšu margra stjörnustöšva ķ samręmingarskyni. Hinn gamli lengdarbaugur Greenwich var žį ekki lengur nśllbaugur; mönnum reiknast svo til aš hann hafi veriš bśinn aš fį lengdina 0,3" vestur, sem svarar til fęrslu um 6 metra. Žótt įfram vęri talaš um lengdarbaug Greenwich var nś įtt viš jafnašarbaug žar sem tekiš var tillit til męlinga į einum 77 stöšum vķšs vegar um jörš.

    Į įttunda įratugnum var fariš aš nota gervitungl til hnattstöšumęlinga. Sķšan bęttust viš fleiri ašferšir: męlingar į rafaldsbylgjum frį fjarlęgum uppsprettum ķ geimnum (dulstirnum) og męlingar į fjarlęgš tungls meš leysigeislum. Žessar ašferšir voru miklu nįkvęmari en hefšbundnar męlingar meš stjörnusjónaukum, og įriš 1984 lögšust žęr sķšarnefndu alfariš af. Um leiš var tekiš upp nżtt višmišunarkerfi hnattstöšu, Alžjóšlega hnattstöšukerfiš (International Terrestrial Reference Frame, ITRF), sem til er ķ mismunandi śtgįfum, svo og landmęlingakerfiš WGS84, sem GPS gervitunglin nota.  Nśllbaugur žessara kerfa liggur ķ fleti gegnum mišju jaršar, ólķkt hinum eldri nśllbaug Greenwich, sem réšst af lóšlķnu stašarins. Nżi baugurinn liggur 102 metrum austan viš hinn gamla eins og fyrr segir. GPS męling į gamla nśllbaugnum viš stjörnustöšina ķ Greenwich sżnir nś  5,3 sekśndur (0,088 mķnśtur) vestlęgrar lengdar.

    Žaš aš lóšlķnan ķ Greenwich stefnir ekki aš jaršarmišju er engan veginn óvenjulegt. Jöršin er ekki regluleg ķ lögun, og óreglur ķ jaršmöttlinum hafa įhrif į stefnu žyngdarsvišsins. Viš nįkvęmar męlingar hefur komiš ķ ljós aš stašsetningar breytast smįm saman vegna landreks. Eins og kunnugt er af umręšum um flekaskilin į Ķslandi fer biliš milli Amerķkuflekans og Evrasķuflekans vaxandi. Ķ Greenwich męlist hreyfingin um 3 cm į įri til noršausturs og veldur žvķ aš gamli nśllbaugurinn fęrist smįtt og smįtt nęr nżja nśllbaugnum sem fylgir mešalstöšu jaršflekanna.

    Tķmareikningur į jöršinni ręšst af žvķ hvernig jöršin snżr ķ geimnum mišaš viš stjörnuhimininn. Nś fara stjörnur örlķtiš fyrr yfir hinn nżja nśllbaug lengdar en hinn gamla. Munurinn nemur 0,35 sekśndum eins og fyrr var sagt. Žótt žetta sé ekki mikill munur žótti ekki fęrt aš hlišra  klukkum sem žessu nęmi žegar skipt var um nśllbaug įriš 1984. Žar sem heimstķminn er reiknašur śt frį stjörnutķma var brugšiš į žaš rįš aš breyta formślunni sem notuš er svo aš ekki yrši stökk ķ heimstķmanum. Heimstķminn er žvķ ķ reynd ennžį mišašur viš fyrri nśllbaug. (Sumir vilja orša žaš svo, aš mišaš sé viš nżja nśllbauginn, en gert rįš fyrir sama halla į baugfletinum og var ķ gömlu stjörnustöšinni ķ Greenwich žannig aš fletirnir séu samsķša og stjörnur fari samtķmis yfir žį bįša.)

    Aš lokum skal fariš nokkrum oršum um fęrslu heimskautanna.Yfirborš jaršar er į hreyfingu mišaš viš snśningsįs hennar. Hreyfingin er sambland af óreglulegri hringhreyfingu og langtķmahreyfingu. Mešfylgjandi mynd sżnir annars vegar hringhreyfinguna frį 2001 til 2006 og hins vegar hvernig mešalstaša noršurpólsins hefur hlišrast frį 1900 til 2000. Kvaršarnir lįrétt og lóšrétt eru merktir ķ hornamįli (bogasekśndum). Viš heimskautiš svarar 0,1 bogasekśnda til žriggja metra į yfirborši jaršar. Allar stöšur į myndinni eru reiknašar frį mešalstöšu pólsins į tķmabilinu 1900-1905, sem er fast višmiš. Myndin er fengin af vefsķšu Alžjóšažjónustu jaršsnśnings og višmišunarkerfa (International Earth Rotation and Reference Systems  Service).
 

 
Ž.S. 28.6. 2012. Sķšast breytt 21. 9. 2016
 

   Almanak Hįskólans